Gins mokytojus nuo mokinių smurto

Seimui siūloma priimti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).

Tokią Švietimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas  Šarknickas.

Jis siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.

Kas paskatino?

„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurto kiekis. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.

Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.

Atliko apklausa

Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.

Prieš rengiant įstatymo pataisą, R. Šarknickas elektroniniu paštu atliko didžiųjų Lietuvos miestų bei jų rajonų pedagoginių psichologinių tarnybų apklausą dėl šios Švietimo įstatymo nuostatos veikimo. Pasak jo, atlikus apklausą paaiškėjo, kad per visą šio straipsnio galiojimo laikotarpį (2017-2018 m.), nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, tik vienoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo registruotas tik vienas atvejis, kuomet švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.

Tikisi, kad smurto atvejų sumažės

Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys: mokytojų nenoras, galimai dėl gėdos, privatumo, informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.

R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės  mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Patarimai, kurie perkant televizorių padės išleisti mažiau

Televizoriai mūsų svetainėse ar netgi miegamuosiuose dažniausiai stovi pakankamai ilgus metus, todėl norisi, kad naujasis pirkinys visapusiškai pateisintų visus lūkesčius. Visgi, tuo pačiu už šią įrangą nesinori permokėti – nors jos vertė dažniausiai priklauso nuo suteikiamų galimybių, yra keletas gudrybių, kurios gali padėti sutaupyti. Siūlome su jomis susipažinti. Pirkite ankstesnių metų modelius Tuomet, kai rinkoje pasirodo naujesni atitinkamų produktų modeliai, senesniųjų kaina ganėtinai nukrenta – tai pasakytina ne tik apie televizorius, bet ir apie daugelį kitų buitinės technikos ir elektronikos

Itin slaptas detektyvas Šilutės rajono savivaldybėje

2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko… Lyg ir buvo susirinkusi ši komisija. Kadangi jos pirmininkė Diana Andrijauskienė nuo rugsėjo 17 d. turi nedarbingumo pažymą, komisijai vadovaus Birutė Ačienė, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ teisininkė. Tą pasakė Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Judita Subačienė, kadangi D. Andrijauskienė serga, komisijai vadovaus B. Ačienė, su žiniasklaida irgi bendraus B. Ačienė. Kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Rasa

Rytoj, rugsėjo 22 d., – Tarptautinė diena be automobilio

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio“ buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. O 2000 m. ji jau vyko 760-yje Europos miestų. 2001

Geliniai priauginimai privers jus visam laikui atsisakyti akrilo

Tik nedaugelis dalykų man teikia didesnį pasitenkinimą ir atpalaiduoja labiau nei kelionė į nagų saloną, kad galėčiau pasidaryti naujus akrilinius nagus. Tai smulkmenos, kurių laukiu su nekantrumu, ir kurios daro jį tokį mielą. Nuo nagų lako spalvos pasirinkimo iki nagų apdirbimo įrankių išlyginančio nagų nelygumus, burzgimo garso ir, žinoma, išėjimo su šviežiai dengtais nagais, kuriais galėsiu baksnoti, baksnoti, baksnoti į kiekvieną paviršių, pro kurį praeisiu. Paskui ateina ne tokia džiuginanti dalis, pavyzdžiui, nagas lūžta per pusę arba visiškai nulūžta; skausmingas

Taip pat skaitykite