Gins mokytojus nuo mokinių smurto

Seimui siūloma priimti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).

Tokią Švietimo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas  Šarknickas.

Jis siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.

Kas paskatino?

„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurto kiekis. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.

Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.

Atliko apklausa

Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.

Prieš rengiant įstatymo pataisą, R. Šarknickas elektroniniu paštu atliko didžiųjų Lietuvos miestų bei jų rajonų pedagoginių psichologinių tarnybų apklausą dėl šios Švietimo įstatymo nuostatos veikimo. Pasak jo, atlikus apklausą paaiškėjo, kad per visą šio straipsnio galiojimo laikotarpį (2017-2018 m.), nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, tik vienoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje buvo registruotas tik vienas atvejis, kuomet švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.

Tikisi, kad smurto atvejų sumažės

Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys: mokytojų nenoras, galimai dėl gėdos, privatumo, informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.

R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės  mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.