Ginčas baigėsi su peiliu nugaroje

Teisėsaugos pareigūnams jau pažįstamas besikartojantis nusikaltimo scenarijus: kompanija, išgertuvės, kivirčai, nebevaldomas įniršis ir… pralietas kraujas. Deja, smogti peiliu kartais gali ir neblaivi moteris. Balandžio 13 d. tokia baudžiamoji byla išnagrinėta Šilutės rajono apylinkės teisme. 28-erių Birutė visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nesuvaldė įtūžio
Rusnėje, viename Neringos gatvės bute, sausio 3 d. apie 19 val. vyko išgertuvės. Į kompaniją buvo pakviestas ir 47-erių V. M., kuris vėliau ir nukentėjo. Beje, pastarasis buvo blaivus. Užstalės atmosfera pradėjo kaisti po valandos, kai tarp buto svečių kilo žodinis konfliktas. Su savo vyru Imantu atėjusi Birutė susikivirčijo su V. M. Ginčo priežastis – Birutės vyro buvusios sugyventinės mirties aplinkybės, kuri rasta nuskendusi.
Buto šeimininkai Valdas ir Gražina ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad kivirčą išprovokavusi Birutė puolė mušti V. M. Aklo pykčio užvaldytą moterį nuo aukos atitraukė. Anot nukentėjusiojo, patyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas. Deja, neblaivi Birutė (po įvykio jai buvo nustatytas vidutinis 2 promilių girtumas, kurio ji neginčijo) nenurimo, atsinešusi iš virtuvės peilį dūrė sėdinčiam V. M. į nugarą. Išsigandusi, ką padarė, bijodama, kad sužalotasis nenukraujuotų, niekam neleido ištraukti peilio, pati iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Atskubėję medikai sužeistą vyrą išsivežė su peiliu nugaroje, vėliau atvyko policija.
V. M., duodamas parodymus, teigė, jog medikai iškviesti tik maždaug po penkių minučių – niekas iš bute buvusių asmenų nesiskubinę skambinti, iš jo tik tyčiojosi, šūkaudami: „Nevok peilio…“.
Paguldė į Reanimacijos skyrių
Sužeistasis V. M. dėl durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje gydytas Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors sužalojimas priskiriamas prie nesunkių, tačiau, anot medikų, tetrūko poros milimetrų, kad dūrio pasekmės būtų buvusios tragiškos.
Valstybinė ligonių kasa už V. M. gydymą Šilutės ligoninėje nuo sausio 3-iosios iki sausio 6-osios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo 490,81 euro. Šią sumą prisiteisė iš kaltinamosios Birutės. Civilinis kodeksas numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamoji Birutė šį civilinį ieškinį pripažino.
Nukentėjusysis V. M. už patirtą fizinį skausmą, išgąstį, stresą prašė teisėjo R. Povilaičio priteisti neturtinę žalą: 10 000 eurų. Kaltinamoji ginčijo ieškinio sumą. Teisėjas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę bei šeimos padėtį, į padarytos žalos mastą nukentėjusiojo sveikatai, sukeltų pasekmių atstatymo galimybę, priteisė 2500 eurų.
Kas kaltas?
Dažnai pažeidėjas linkęs kaltinti ne save, o alkoholį, girdi, būdamas blaivus bjauriai nepasielgtų. Dalis teisybės yra, nes alkoholis skatina greičiau veikti, pasiduoti instinktams. Vieni padauginę alkoholio nuleipsta, kiti darosi irzlūs, įtarūs, agresyvūs…
Deja, girtumas – baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tad ne alkoholis kaltas, o jo vartotojas, nežinantis, kada sustoti, pasakyti sau „gana“. Birutė atsitokėjo, kai peilis jau buvo vyro nugaroje, vėliau gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai irgi įskaityta.
Anksčiau neteista, seniūnės patenkinamai charakterizuojama Birutė nuteista pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jai skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams bei įpareigojimas: per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi teisiamoji prisipažino kalta, įstatymas (BK 64-1 str.) leido sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu. Galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Per visą bausmės vykdymo laiką nuteistoji negali keisti gyvenamosios vietos apie tai nepranešusi bausmę vykdančiai instancijai.
Nukentėjusiojo advokatas, prilyginęs padarytą nusikaltimą egzekucijai, ketina nuosprendį skųsti. Tam turi 20 dienų.

Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite