Ginčas baigėsi su peiliu nugaroje

Teisėsaugos pareigūnams jau pažįstamas besikartojantis nusikaltimo scenarijus: kompanija, išgertuvės, kivirčai, nebevaldomas įniršis ir… pralietas kraujas. Deja, smogti peiliu kartais gali ir neblaivi moteris. Balandžio 13 d. tokia baudžiamoji byla išnagrinėta Šilutės rajono apylinkės teisme. 28-erių Birutė visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nesuvaldė įtūžio
Rusnėje, viename Neringos gatvės bute, sausio 3 d. apie 19 val. vyko išgertuvės. Į kompaniją buvo pakviestas ir 47-erių V. M., kuris vėliau ir nukentėjo. Beje, pastarasis buvo blaivus. Užstalės atmosfera pradėjo kaisti po valandos, kai tarp buto svečių kilo žodinis konfliktas. Su savo vyru Imantu atėjusi Birutė susikivirčijo su V. M. Ginčo priežastis – Birutės vyro buvusios sugyventinės mirties aplinkybės, kuri rasta nuskendusi.
Buto šeimininkai Valdas ir Gražina ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad kivirčą išprovokavusi Birutė puolė mušti V. M. Aklo pykčio užvaldytą moterį nuo aukos atitraukė. Anot nukentėjusiojo, patyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas. Deja, neblaivi Birutė (po įvykio jai buvo nustatytas vidutinis 2 promilių girtumas, kurio ji neginčijo) nenurimo, atsinešusi iš virtuvės peilį dūrė sėdinčiam V. M. į nugarą. Išsigandusi, ką padarė, bijodama, kad sužalotasis nenukraujuotų, niekam neleido ištraukti peilio, pati iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Atskubėję medikai sužeistą vyrą išsivežė su peiliu nugaroje, vėliau atvyko policija.
V. M., duodamas parodymus, teigė, jog medikai iškviesti tik maždaug po penkių minučių – niekas iš bute buvusių asmenų nesiskubinę skambinti, iš jo tik tyčiojosi, šūkaudami: „Nevok peilio…“.
Paguldė į Reanimacijos skyrių
Sužeistasis V. M. dėl durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje gydytas Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors sužalojimas priskiriamas prie nesunkių, tačiau, anot medikų, tetrūko poros milimetrų, kad dūrio pasekmės būtų buvusios tragiškos.
Valstybinė ligonių kasa už V. M. gydymą Šilutės ligoninėje nuo sausio 3-iosios iki sausio 6-osios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėjo 490,81 euro. Šią sumą prisiteisė iš kaltinamosios Birutės. Civilinis kodeksas numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamoji Birutė šį civilinį ieškinį pripažino.
Nukentėjusysis V. M. už patirtą fizinį skausmą, išgąstį, stresą prašė teisėjo R. Povilaičio priteisti neturtinę žalą: 10 000 eurų. Kaltinamoji ginčijo ieškinio sumą. Teisėjas, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę bei šeimos padėtį, į padarytos žalos mastą nukentėjusiojo sveikatai, sukeltų pasekmių atstatymo galimybę, priteisė 2500 eurų.
Kas kaltas?
Dažnai pažeidėjas linkęs kaltinti ne save, o alkoholį, girdi, būdamas blaivus bjauriai nepasielgtų. Dalis teisybės yra, nes alkoholis skatina greičiau veikti, pasiduoti instinktams. Vieni padauginę alkoholio nuleipsta, kiti darosi irzlūs, įtarūs, agresyvūs…
Deja, girtumas – baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tad ne alkoholis kaltas, o jo vartotojas, nežinantis, kada sustoti, pasakyti sau „gana“. Birutė atsitokėjo, kai peilis jau buvo vyro nugaroje, vėliau gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai irgi įskaityta.
Anksčiau neteista, seniūnės patenkinamai charakterizuojama Birutė nuteista pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jai skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams bei įpareigojimas: per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi teisiamoji prisipažino kalta, įstatymas (BK 64-1 str.) leido sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu. Galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams. Per visą bausmės vykdymo laiką nuteistoji negali keisti gyvenamosios vietos apie tai nepranešusi bausmę vykdančiai instancijai.
Nukentėjusiojo advokatas, prilyginęs padarytą nusikaltimą egzekucijai, ketina nuosprendį skųsti. Tam turi 20 dienų.

Romualdas Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.