Bernardas Brazdžionis: „O mūs šventas lietuviškas žodi…“      

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos 1999 m. yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Šventajame Rašte teigiama, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.

Kalbininkai taip pat tvirtina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.

Visiems suprantamos kalbos nėra

Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba kurią vieną iš egzistuojančių arba sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pasaulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nenori nusileisti ir bendrauti svetima kalba.

Buvo bandyta kurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų ir pan.

Kiek gi pasaulyje yra kalbų?

Anot etnologo Liberto Klimkos, kaip žmonija išrado kalbą – didžioji paslaptis. Viena aišku, kad lenkčiomis ėjo mintis ir žodis. Juk kalba yra mąstančiojo žmogaus požymis. Tik nelengva atspėti, kaip buvo nukalami pirmieji žodžiai: ar iš išgąsčio šūksnių, ar iš pavojaus perspėjimų… O gal iš jaustukų, gal iš gamtos garsų pamėgdžiojimo? Nelabai aišku ir ką pirmieji žodžiai reiškė: daiktą ar veiksmą?

Vokiečių mokslininkas Vilhelmas von Humboltas manė, kad kalba atsirado tarsi koks techninis išradimas.

O iš kur ta gausybė kalbų, tarsi išties atsiradusių Babelio bokšto statyboje? Kaip ten bebūtų, bet pasak filosofo Vydūno: „Sukilo Žodis iš tylos gelmių, galingai suskambėjo plėsdamas sau bekraštį skritulį buvimui“.

Mokslininkai nesutaria dėl tikslaus jų skaičiaus, nes kartais sunku atskirti tarmę nuo savarankiškos kalbos. Tad sakoma: maždaug 5 tūkstančiai. O praeityje būta dvigubai tiek, kai kurios kalbos išnyko kartu su gentimis, tautomis. Dešimtyje didžiausių pasaulio kalbų minimos kinų, anglų, ispanų, tačiau septynios iš tos dešimties priklauso indoeuropietiškajai kalbų šeimai. Kaip ir lietuvių. Kartu su latviais esame baltų šakos, vienos iš archajiškiausių toje šeimoje.

Rūpestis lietuvių kalba

XIX a. antrojoje pusėje jau atrodė, kad baltų tautų laukia liūdnas likimas. Todėl 1879 m. Tilžėje susibūrė Lietuvių literatūros draugija, kad paskubintų bemirštančios tautos kalbos ir raštijos paminklų tyrinėjimus. Draugijos veikloje, vykusioje iki 1923 m., dalyvavo žymiausi kalbininkai baltistai – Janas Boduenas de Kurtenė, Augustas Leskynas, Filipas Fortunatovas, Ferdinandas de Sosiūras, Georgas Neselmanas, Adalbertas Becenbergeris ir kiti. Draugija sukaupė labai vertingą biblioteką, parke pasistatė etnografinį lietuvių namą – muziejų.

Betgi Lietuvos šviesuolių, tautos žadintojų pastangomis lietuvių kalba vis tik buvo iškelta iš šiaudinių pastogių į valstybinės rangą. Dvidešimties tomų lietuvių kalbos žodyne yra 8 milijonai prasmių – ganėtinai visiems gyvenimo atvejams, visiems pasaulio reiškiniams nusakyti ir aprašyti. Iš ten esamų žodžių galima lengvai sudaryti naujus toms sąvokoms ir daiktams, kuriuos pagimdo mūsų laikas. Bet dažnas tik iš didelio noro sublizgėti mokytumu vartoja tarptautinius žodžius…

Žodingumu mūsų gimtoji primena lietuviškosios gamtos įvairovę. Daugiausia žodyne yra daiktavardžių, veiksmažodžių – per pusę tiek. Tačiau sakiniuose tarinys būtinas. Iš to galima spręsti, kad lietuviai – veiklūs žmonės. O kuris gi žodis yra pats dažniausias mūsų kalboje? Nagi jungtukas „ir“. Antroje vietoje – įvardis „jis“, trečioje – įvairios veiksmažodžio „būti“ formos.

Kokių žodžių nevartoja padorūs lietuviai?

Bet vienu aspektu lietuvių kalba yra skurdi.

Apie tai kalbėjo poetas Adomas Mickevičius Paryžiuje 1843 m. skaitydamas paskaitą „Apie lietuvių tautą“. Jo žodžiais: „Dera pažymėti vieną išskirtinę ypatybę, už kurią lietuviai nusipelno ypatingos pagarbos. Milžiniškuose jų liaudies dainų rinkiniuose nerasi nė vienos ne tik kad vulgarios, bet net nepadorios ar pernelyg laisvos. Ši kalba nepažįsta netgi storžieviškų arba šlykščių posakių. Turinti kažką iš pakilios, sakralinės žynių kalbos, ši kalba atmeta tuos posakius, o juos atstoja atitinkami slavų žodžiai, kurių nevartoja padori lietuvių šeima“. Ką čia bepridurti prie poeto pastebėjimų…

Telieka skurdi mūsiškė kalba toje vienoje srityje! Ir čia pritinka Bernardo Brazdžionio posmelis:

O mūs šventas lietuviškas žodi,

Ilgą naktį vergijoj kalėjęs,

Ne kaip vergas šiandien pasirodyk,

Bet kaip laisvas pavasario vėjas…

 

Sutrumpinta iš Liberto Klimkos straipsnio 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ar verta rinktis aliuminio langus?

Rinkdamiesi naujus langus susiduriame su gausybe variantų. Vienas iš populiariausių – aliuminio langai. Ar tai tikrai geras pasirinkimas? Norėdami tai išsiaiškinti, prieš priimdami teisingą sprendimą, turite įvertinti šių langų privalumus ir trūkumus. Aliuminio profilio langai pasižymi puikiomis savybėmis, tokiomis kaip ilgaamžiškumas Jei pasirinksite kokybiškus langus ir juos montuos patyrę meistrai, kokybė jus džiugins ilgai. Tokie langai nekeičia savo išvaizdos ir eksploatacinių savybių daugelį metų. Taip pat verta paminėti, kad juos labai lengva prižiūrėti, lengva valyti. Taip yra dėl specialios dangos,

Plaukimas baidarėmis su vaikais: saugios kelionės patarimai

Ramus plaukimas baidarėmis su šeima – tai patogus laisvalaikis gamtoje ir neišdildomas įspūdis. Pamirškite kasdienius rūpesčius, susikraukite lagaminus ir leiskitės į kelionę baidarėmis! Tiesa, jei nuspręsite plaukti su vaikais, jums gali kilti daug klausimų. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų: ar tikrai saugu vaikus pasiimti plaukti baidarėmis? Keliautojų dažnai klausiama, kokiu maršrutu pasirinkti ir kokių papildomų saugumo priemonių reikėtų imtis? Pateikiame trumpą atmintinę, kaip plaukimą baidarėmis su vaikais paversti malonia, saugia ir įsimintina jūsų šeimos pramoga. Plaukdami laikykitės svarbių saugos taisyklių

Prognozuojami karščiai, lietus su griaustiniu ir vėju, galima kruša

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad birželio 27 d., pirmadienis, po karšto ilgojo savaitgalio pokyčių dar neatneš – šalyje išsilaikys sausi, saulėti ir karšti orai.  5-10 m/s pietinis, rytinis vėjas gaivins menkai. Aukščiausia temperatūra pavėsyje šiandien sieks 28–33 laipsnius karščio, atokaitoje bus dar karščiau, todėl įdienojus geriau lauke nebūti. Įprasta, kad tvyrant tokiam karčiui medikai pataria vengti aktyvaus judėjimo ir su tuo susijusių darbų. Birželio 28 d., antradienį, orai ims keistis. Naktį lietaus dar nenumatoma. Bus ramu, tvanku ir labai šilta,

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Taip pat skaitykite