Gimimais ir santuoka pažymėta Šeimos metų pradžia

Praėjusiais metais įvairių krikščioniškųjų bažnyčių ir bendruomenių Lietuvoje vadovai bei įgaliotieji atstovai pasirašė bendrą memorandumą, kuriuo 2014-uosius paskelbė Šeimos metais.

Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas pasveikino pirmąją šiemet santuoką įregistravusią porą.

Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas pasveikino pirmąją šiemet santuoką įregistravusią porą.

Šie metai Šilutės rajone prasidėjo šeimų pagausėjimu – per pirmąsias dvi metų dienas gimė trys kūdikiai.
Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas aplankė Šilutės ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje pirmuosius Šeimos metais gimusius du berniukus ir mergytę bei jų tėvelius. Svarbiausio šeimos įvykio – vaikelio gimimo proga palinkėjo, kad vaikai augtų sveiki, žvalūs, laimingi darniose ir mylinčiose šeimose, kad būtų visaverčiai Lietuvos valstybės piliečiai, savo darbais prisidėsiantys kuriant Pamario krašto gerovę.
Meras Š. Laužikas pasveikino ir pirmąją Šeimos metais Civilinės metrikacijos biure santuoką įregistravusią porą.
Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai mūsų rajone gimė 550 kūdikių. „Derlingiausia“ buvo liepa. Šį vasaros mėnesį pasaulį išvydo 83 naujagimiai: savo tėvelius pradžiugino 42 berniukai ir 41 mergaitė. Mažiausiai kūdikių gimė šalčiausią metų mėnesį – vasarį: 22 berniukai ir 11 mergaičių. 2013 metais gimė 4 poros dvynukų. Jauniausia pirmojo kūdikio sulaukusi mamytė – penkiolikmetė – pagimdė vasario mėnesį, o vyriausiai pernai gimdžiusiai mamai – 43-eji, ji kūdikio susilaukė gegužę.
Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Lilijos Valaitienės, tėveliai savo lauktiems kūdikiams vardus renka atsakingai. Vis rečiau pasitaiko su lietuvių tradicijomis nesusijusių vardų. Pernai tėveliai savo sūnums dažniau rinko Nojaus, Mato, Manto, Luko, Igno, Beno, o dukroms – Ugnės, Ievos, Viltės ir panašius vardus. Iš retesnių berniukų vardų buvo Motiejaus, Juozo, Konstantino, Ąžuolo, Domo, Nilo, mergaičių – Elžbietos, Skaivos, Žemynos, Uršulės, Lukrecijos, Odrės.
2013 metų magiškas skaičius neišgąsdino norinčiųjų sukurti šeimą ir gyventi poroje – įregistruota 381 santuoka, iš kurių – 107 bažnytinės, 33 sudarytos užsienyje. Jau keletą metų jaunavedžiai gali pasirinkti, kur įregistruoti santuoką: Santuokų rūmuose, bažnyčioje ar, tarkime, kokioje nors romantiškoje vietoje ant jūros, marių kranto, dvaro aplinkoje. Pernai Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai buvo kviečiami sudaryti santuoką ir ne Civilinės metrikacijos salėje. Pasak L. Valaitienės, jaunieji santuoką registravo kaimo turizmo sodybose, Švėkšnos grafienės Laimės Felicijos Pliaterienės viloje, tačiau nė vienos santuokos nebuvo įregistruota gražiausiame Pamario kampelyje – Ventės rage.
Ne vien Mendelsono maršu bei dviejų mylinčių žmonių priesaika gyventi meilėje ir santarvėje buvo pažymėti metai. Pernai 127 poros nutraukė santuoką, iš jų 8 poros išsiskyrė užsienyje. 81 vaikas iš išsituokusių šeimų liko gyventi su mama ir tik vienas – su tėvu.
Pernai Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos ir 606 netektys. Anapilin iškeliavo įvairaus amžiaus žmonių, keli jų sulaukę ypač garbaus amžiaus: 101, 99 ar 98 metų. Šalčiausi metų mėnesiai atnešė ir daugiausiai netekčių: sausį ir kovą mirė po 62 žmones, mažiausiai – 34 – birželį.
Laima PUTRIUVIENĖ

 

Hits: 105

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite