Gimę vasario 29-ąją savo gimtadienį švenčia kas ketveri metai

Kas ketverius metus kalendoriuose atsirandanti papildoma diena (29 d.) vasario mėnesio pabaigoje yra išskirtinė – tai ypatinga diena minint įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas.

Rečiausia metų ne vienam Lietuvos gyventojui yra vienintelė diena per ketverius metus, kai galima atšvęsti savo gimtadienį tikrąją gimimo dieną – vasario 29-ąją. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra beveik 1,9 tūkst. gyventojų, gimusių būtent vasario 29 dieną. Pagal lytį šie gyventojai pasiskirsto beveik tolygiai: iš minėto skaičiaus moterų yra 950, vyrų – kiek daugiau nei 900.

Vyriausios šią išskirtinę dieną gimusios yra moterys. Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu jų yra net trys. Alytuje, Kaune ir Mažeikių rajone gyvenančios moterys, gimusios 1928 metų vasario 29 dieną. Šiemet jos atšventė savo 96-uosius gimtadienius. Šiemet šios gyventojos savo sukaktis tikrąją gimimo dieną švęs tik 24-ą kartą.

Žinoma, yra nemažai tokių asmenų, kurie šiemet savo gimtadienį tikrąją dieną galėjo švęsti pirmą kartą. Pastarąjį kartą, kai vasaris turėjo 29 dienas, t. y. 2020 metais, Lietuvoje gimė 40 vaikų (21 berniukas ir 19 mergaičių), kuriems, nors šiemet sukaks jau ketveri, tačiau gimimo diena bus pirmoji. Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu daugiausiai vasario 29-osios jubiliatų yra gimę 1960 metais – savo 64-ąjį gimtadienį šiemet minės beveik 160 asmenų (90 moterų ir 70 vyrų).

Beje, pastebima, kad gimusiųjų vasario 29-ąją vis mažėja. Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, t.y. 1992-aisiais, šią dieną gimė apie 100 vaikų, vėliau jų skaičius kaskart vis mažėjo: 1996 metais – 73, 2000 metais – 66, 2004  metais – 64, 2008 metais – 78, 2012 metais – 74, 2016 metais – 66 ir 2020 metais – 40.

Gimę ir mirę vasario 29-ąją

Vikipedija skelbia, kad vasario 29 yra diena, kuri į Grigaliaus kalendorių įtraukiama tik keliamaisiais metais. Tai 60-a metų diena, iki metų galo lieka 306 dienos. Vardadieniai: Gustis, Tolvaldas.

Šią dieną gimė: 1884 m. – Povilas Čiurlionis, pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Vienas iš vargonininko Konstantino Čiurlionio penkių sūnų, artimiausias M. K. Čiurlionio brolis (m. 1945 m.); 1896 m. – Juozas Urbšys, nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, vertėjas (m. 1991 m.).

Mirtys vasario 29 d.: 1936 m. – Juozas Karabinas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1852 m.); 2020 m. – Nelė Paltinienė, lietuvių estrados dainininkė (g. 1929 m.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite