„Germanikos“ laivo simbolis – irkliukas

Sakūtėliuose veikiančio „Germanikos“ baldų gamybos fabriko kolektyvas prieš kelis mėnesius ėmėsi statyti autentišką kuršininkų laivą – kurėną. Pamažu dalyvauti projekte pradeda ir darbuotojų vaikai. Vadovaujami Šilutės meno mokyklos mokytojų, mažieji nuspalvino net 1000 rankomis išdrožtų irkliukų. Jie taps unikaliais suvenyrais – raktų pakabukais – ir bus visiems išdalinti „Germanikos“ laivo nuleidimo į Kuršių marias ceremonijos metu.

Šeštadienį fabriko bendruomenė suorganizavo Vaikų dieną: mažieji piešė, apsilankė gamybinėse patalpose, kur dirba jų tėveliai, išvydo statomą laivą, dalyvavo įvairiose rungtyse. „Ko negali vienas, gali komanda! – tai mūsų šūkis. Komanda yra ne tik fabriko darbuotojai, bet ir kiti jų šeimos nariai. Nuolat visus kviečiame prisidėti prie laivo statybų, todėl įtraukėme ir vaikus. Mums svarbu, kad jie jaustųsi mūsų komandos dalimi. Į pagalbą pasikvietėme Šilutės meno mokyklos mokytojus, kurie padėjo vaikams kurti simbolius. Vaikų nudažyti irkliukai atspindės laivo statybos dvasią“, – apie šį projektą kalbėjo UAB „Germanika“ vadovas Rolandas Baltuonis. Jo manymu, tai puiki proga tėvams praleisti dieną su vaikais.

Nestabdant baldų gamybos, vaikams buvo surengta ekskursija po gamybos patalpas, kur dirba jų tėvai, parodyta, kaip ir kokie čia gaminami baldai. Mažiesiems aprodytas visų statomas laivas. „Jau sunkiausi, ilgiausiai trukę darbai padaryti. Šiuo metu borto lentos yra šutinamos, riečiamos… Panašu, kad dabar darbai vyks greičiau. Smagu matyti, kad mūsų svajonė pildosi“, – laivo statybomis pasidžiaugė R. Baltuonis.

Irkliukai – per mėnesį

1000 irkliukų išdrožė Šilutės muziejaus darbuotojas Antanas Jakas su sūnumi Dominyku, kuris papasakojo, jog šis darbas pareikalavo ne tik laiko, bet ir kantrybės. „Darbas vyko po kelias valandas per dieną, namuose, vakarais arba savaitgaliais. Kai sugalvojome gaminti irkliukus, tikėjomės, kad darbai vyks greičiau. Deja… Sumeistrauti 1000 irkliukų paprasta nebuvo“, – apie irkliukų gamybą papasakojo Dominykas Jakas.

Dominykas Jakas demonstravo, kiek dar liko nenuspalvintų irklų.

Kol vaikai piešė, tėveliai mokėsi mazgų rišimo technikos. Labiausiai patiko mirtinas mazgas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Amanda ir Einoras kartu dekoravo simbolinę žuvį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tądien vaikai stebėjo kaip vyksta laivo statybos. „Germanikos“ laivas vis „auga“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima