Geriausios sveikatos paslaugos – Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. O Šilutėje? O Pagėgiuose?

Geriausias sveikatos paslaugų rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Kauno m., Šiaulių m. ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013–2020 m. sveikatos paslaugos sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Kaišiadorių ir Skuodo savivaldybės.

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt.  Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013–2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – sveikatos paslaugos.

GKI sveikatos sub-indeksas 2020 m.

Sveikatos paslaugų sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 6 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi sveikatos paslaugų skirtumus tarp savivaldybių: praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius; paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius; sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius; lovų ligoninėse (be slaugos lovų) skaičius; stacionaro ligonių skaičius; mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų.

Pagal bendrą sveikatos paslaugų sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Kauno m. savivaldybė, toliau – Šiaulių m., Klaipėdos m., Panevėžio m. ir Palangos m. savivaldybės. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal sveikatos paslaugas buvo įsitvirtinusi ir Alytaus m. savivaldybė, ne vienerius metus įvertinta trečia-penkta sub-indekso vieta.

  • Žemiausias GKI sveikatos paslaugų sub-indeksas 2020 m. nustatytas Pagėgių savivaldybėje.

Kiek aukštesnę poziciją užėmė Skuodo r., Kalvarijos, Alytaus r. ir Šalčininkų r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus sveikatos paslaugų rodiklius 2013 m. ir 2020 m.

Praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo mažiausias Alytaus r. (29) ir Kauno r. (34) savivaldybėse, didžiausias – Kauno m. (221) bei Klaipėdos m. (211) savivaldybėse. Pagal 2020 m. duomenis savivaldybių pasiskirstymas tarp didžiausią ir mažiausią turinčių praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičiaus išliko labai panašus. 2020 m. ir vėl mažiausias buvo Alytaus r. (29) bei Kauno r. (27, arba per laikotarpį sumažėjo 19 proc.) savivaldybėse, didžiausias – Kaune (287, arba padidėjo 30 proc.) ir Klaipėdoje (221, arba padidėjo 5 proc.).

Didžiausias paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Vilniaus m. (861 vnt.) savivaldybėje, kai tuo tarpu mažiausiai buvo Birštone (0) bei Neringoje (10 vnt.). 2020 m. šis rodiklis Birštone ir Neringoje išliko toks pat, o Vilniuje šis skaičius padidėjo 40 vnt.

2013 m. didžiausias lovų ligoninėse (be slaugos lovų) skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, buvo Elektrėnų (170 vnt.) bei Rokiškio r. (161 vnt.) savivaldybėse, mažiausias – Kauno r. savivaldybėje (7 vnt.). 2020 m. didžiausias lovų ligoninėse skaičius išliko Elektrėnuose (146 vnt.) ir Rokiškyje (193 vnt.), o mažiausias buvo Kazlų Rūdos (6 vnt.) ir Klaipėdos r. (7 vnt.) savivaldybėse.

Didžiausias stacionaro ligonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. savivaldybės gyventojų, 2013 m. buvo fiksuojamas Palangos m. (304) ir Šilutės r. (302) savivaldybėse, mažiausias – Vilniaus raj. (202) ir Vilniaus m. (218) savivaldybėse. 2020 m. buvo fiksuojamas ženklus stacionaro ligonių skaičiaus mažėjimas. Didžiausias ligonių skaičius 2020 m. buvo fiksuojamas Skuodo r. savivaldybėje (210), arba beveik 30 proc. mažiau, lyginant su 2013 m. aukščiausią poziciją turėjusia Palanga. Žemiausias ligonių rodiklis 2020 m. fiksuotas Kauno r. savivaldybėje (138), kuris taip pat buvo apie 31 proc. mažesnis už 2013 m. žemiausią rodiklį turėjusią Vilniaus r. savivaldybę.

Žemiausias mirtingumo rodiklis nuo neužkrečiamų ligų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo fiksuojamas Neringoje (861), aukščiausias – Šalčininkų r. savivaldybėje (2003). 2020 m. žemiausias mirtingumas ir vėl buvo fiksuojamas Neringoje (570, arba 33 proc. mažiau), o aukščiausias – Šalčininkų r. sav. (1797).

Mažiausias sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. fiksuotas Vilniaus r. (1433) ir Kalvarijų (1600) savivaldybėse, kai tuo tarpu Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse sporto varžybų ir renginių skaičius buvo daugiau nei 60 kartų didesnis. 2020 m. dėl COVID-19 įtakos visose savivaldybėse sporto varžybų ir renginių apimtys ženkliai sumažėjo. Mažiausias sporto varžybų ir renginių skaičius 2020 m. fiksuotas Pagėgių (415) ir Kalvarijos (519) savivaldybėse, didžiausias – Vilniuje (49882).

Sveikatos paslaugų sub-indekso pokytis 2013–2020 m.

Sveikatos paslaugų sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 37 proc. Sveikatos paslaugos sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse (41 proc.), o lėčiausias progresas buvo fiksuojamas didžiuosiuose miestuose (21 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Kaišiadorių r. (82 proc.) ir Skuodo r. (73 proc.) savivaldybės.

Didžiausią sveikatos paslaugų rodiklio augimą Kaišiadorių r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, kuris per laikotarpį padidėjo 69 proc., dvigubai padidėjęs paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius bei 26 proc. sumažėjęs stacionaro ligonių skaičius.

Pagėgiuose

Mažiausias sveikatos paslaugų rodiklio augimas per 2013–2020 m. fiksuotas Alytaus m. (4 proc.) bei Pagėgių savivaldybėse. Pastarojoje fiksuotas net sveikatos paslaugų rodiklio mažėjimas (-1 proc.). Pagėgiuose didžiausią įtaką rodiklio mažėjimui turėjo praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, kuris per šį laikotarpį sumažėjo nuo 62 iki 38. Taip pat šio rodiklio mažėjimą nulėmė ženkliai sumažėjęs sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, kuris per laikotarpį sumažėjo beveik 7 kartus.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite