Geriamojo vandens kokybė Pagėgių savivaldybėje

Pagėgių savivaldybės gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“. Siekdama įvertinti ir kontroliuoti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, Pagėgių savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ dėl viešai tiekiamo vandens kokybės.

UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ informavo, kad centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai atliekami pagal geriamojo vandens programinės priežiūros planą, kuris yra suderintas su Pagėgių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie sunkiuoju metalu – arsenu užterštą vandenį šalies savivaldybėse.

UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pateiktais duomenimis, 2018 metais iš viso atlikti 62 geriamojo vandens kokybės tyrimai. Buvo ištirtos visos vandenvietės dėl pavojingos cheminės medžiagos – arseno, tačiau šio pavojingo cheminio elemento neaptikta nei vienoje vandenvietėje.

Reguliariai atliekami viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės tyrimai dėl nitratų ir nitritų koncentracijos, tačiau šių cheminių elementų (nitritų, nitratų) koncentracija neviršijo nustatytų ribinių verčių.

Visi tirti rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytus reikalavimus.

Tik keliose vandenvietėse buvo aptiktas nežymiai padidėjęs geležies junginių kiekis, dėl to buvo atlikti nugeležinimo namelių praplovimai.

UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ nuolat stebi geriamojo vandens kokybę vandenvietėse, todėl Pagėgių savivaldybės gyventojai gali jausti saugūs vartodami šios bendrovės tiekiamą vandenį, kuris yra švarus, saugus gerti ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai.

Gyventojai, kurie vandeniu apsirūpina individualiai, patys turi būti suinteresuoti vartojamo vandens kokybe ir saugumu. Įstatymų nustatyta tvarka už šulinio vandens kokybę atsako savininkas. Vartotojai privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo, tinkamai įrengti ir eksploatuoti šulinius bei rūpintis asmeniniame ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe.

Rekomenduojama ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.

Informaciją pagal UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pateiktus duomenis parengė Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė sveikatai ir sanitarijai Irena Levickienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite