Generalinei prokuratūrai pateiktas skundas dėl Vyriausybės neskaidriai panaudotų milijardų

Viešojo intereso gynimo fondas ir Sveikatos teisės institutas pateikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl COVID valdymui skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų (didelio masto lėšų iššvaistymo ir piktnaudžiavimo valdžia) bei pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą. Ar galimas Lietuvoje milijardinis „skandalas” dėl Vyriausybės veiklos, dabar turės atsakyti Prokuratūra.

STI suburtos teisės ir finansų ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad 2020-2022 metų laikotarpiu Vyriausybė be teisėto pagrindo ir neužtikrindama lėšų panaudojimo skaidrumo paskirstė apie 3 milijardus 294 milijonus 300 tūkstančių eurų COVID valdymui skolintų lėšų. Tokią išvadą iš esmės patvirtino ir Valstybės kontrolė.

Tyrime dalyvavusi auditorė Danguolė Kliucevičienė atskleidė atliktos analizės rezultatus: Vyriausybė pandemijos metu naudojo biudžeto lėšas neskaidriai, neturėdama teisinio pagrindo, kadangi skolintus pinigus skirstė ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose, iš šio proceso eliminavusi Seimą. Taip buvo išleisti daugiau nei trys milijardai eurų.

„Papildomas skolinimasis ženkliai padidino valstybės skolą, kuri nuosekliai auga ir yra pusantro karto didesnė už metinį valstybės biudžetą. Be to, lėšos buvo skirstomos nenustačius konkrečių tikslų ir jų pasiekimų rodiklių, kas sudarė prielaidas tikslines lėšas naudoti kasdienėms reikmėms”, – tvirtino auditorė.

Tyrimą komentavo ir STI tarybos narys Andrius Gudaitis: „Seimas yra itin svarbi valstybės finansų valdymo ir kontrolės institucija, tačiau jis buvo eliminuotas ir nedalyvavo milijardinės valstybės skolos skirstyme. Finansų ministerija teigė, kad lėšos buvo dalintos iš Vyriausybės rezervo, tačiau paaiškėjo, kad šis rezervas pagal įstatymo reikalavimus buvo daug mažesnis, negu buvo išdalinta lėšų. Taigi Vyriausybė milijardus dalino neskaidriai ir ne pagal teisės aktus.

Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė tiesiog pasinaudojo pandemijos įtampa bei situacija, ir tai jai leido didžiulį pinigų kiekį išleisti nekontroliuojamai bei neatsiskaitomai, nors skolą turėsime grąžinti mes visi, mūsų vaikai ir anūkai“.

Finansiniame tyrime, kuris vadinasi „Lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimui, skyrimo ir panaudojimo teisėtumas”, yra išnagrinėti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų sprendimai, susiję su pandeminiu laikotarpiu (2020 -2022 metais), ir tuo laikotarpiu parengti ir vykdyti teisės aktai. Tyrimu buvo siekiama nustatyti mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo teisėtumą.

Viešojo intereso gynimo fondo vadovas advokatas Saulius Dambrauskas, komentuodamas Generalinei prokuratūrai pateiktą skundą, taip pat retoriškai klausė: „O ką mes turėjome daryti, matydami tokio masto finansinės drausmės nesilaikymą – gal numesti jį į stalčių? Šiuo atveju atliktas tyrimas sudaro prielaidas pagerinti esamą teisinį reguliavimą užkertant kelią neteisėtam valdžios institucijų piktnaudžiavimui valstybės biudžeto lėšomis ir teisiniam nihilizmui mūsų valstybėje. Tokie precedentai neturi tapti paveldimi kitų vyriausybių, nes griežta valstybės lėšų finansinė drausmė yra viena iš svarbių prielaidų lemianti, kad mes nesame totalitarine valstybe, kuriose valdžia pinigus naudoja kaip nori. Todėl kreipdamiesi į Generalinę prokuratūrą mes siekiame esminio tikslo – viešai įvardinti ir konstatuoti šiuos pažeidimus, užkertant kelią tokiems pažeidimams ateityje.”

Vyriausybė 2020 m kovo 16 d. parengė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą ir numatė užtikrinti valstybės iždo likvidumą, suteikiant teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. Eurų, iš kurių Vyriausybės priemonėms įgyvendinti suplanavo 4 mlrd. 335 mln. 200 tūkst. eurų; iš viso Vyriausybės priemonėms įgyvendinti – 6 mlrd. 240 mln. 500 tūkst. eurų.

Tyrime nustatyta, kad iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų 2020-2022 metais bendrai panaudotų 4 mlrd. 714 mln. 342 tūkst. eurų COVID-19 asignavimų Finansinių rodiklių įstatymu patvirtinta tik 1 mlrd. 676 mln. 841 tūkst. eurų, t.y. 36 proc. panaudotų arba 31 proc. skirtų lėšų.

Apibendrindama tyrimo išvadas auditorė Danguolė Kliucevičienė nurodė, kad lėšos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti, nepatvirtinus jų Finansinių rodiklių įstatymu, buvo skirstomos ir naudojamos neturint teisinio pagrindo, o biudžeto vykdymo ataskaitose nepateikiant privalomos informacijos apie šių lėšų panaudojimą, kaip reikalauja įstatymai, neužtikrintas lėšų panaudojimo skaidrumas.

Pranešimą spaudai parengė UAB „Ryšiai su visuomene“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite