Gėlės ir gražiausi žodžiai 95–erių sulaukusiai Emilijai Baikauskienei

Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė.

Jubiliatė Emilija Baikauskienė su dukra Laimute, olimpine vicečempione.

Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases.

60-aisiais įsivedė elektrą

Jubiliatės dukra Laimutė, prisimindama savo vaikystę, pasakojo: „Mes gyvenome netoli Traksėdžių. Tėvelis dirbo gaisrinės viršininku ir savo rankomis 1960 metais pasistatė namelį. Įsivedė elektrą, nuo tada ir kaimynams buvo pradėta tiekti elektra. Prie namo buvo apie 20 arų žemės, tad mes turėjome nemažą daržiuką, užsiaugindavome daržovių. Kiek prisimenu, mamytė visą laiką dirbo, bet ilgiausiai – 30 metų – išdirbo Šilutės baldų kombinate“.

Kažin ar dažnas prisimena, kad 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse Laimutė Baikauskaitė iškovojo sidabro medalį 1500 metrų bėgimo rungtyje. Nors rungtyniavo atstovaudama Sovietų sąjungai, ji nuolatos primindavo, kad yra iš Lietuvos.

Į sporto istoriją pateko paradoksali situacija, kad vicečempionei tada buvo užkabintas bronzos medalis, o tikrąjį, sidabro, ji atgavo tik paskutinę olimpiados dieną, po Lietuvos sporto komiteto vadovo skambučio TSRS olimpinės rinktinės vadui…

Emiliją Baikauskienę Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje sveikino klebonas Remigijus Saunorius ir parapijiečiai.

Tik auksą laimėjusiai rumunei Paulai Ivan (3:53,96 – olimpinis rekordas iki šių dienų) nusileidusi lietuvė distanciją įveikė per 4:00,24.
Jos gyvenime išlikusi nuoskauda – neįgyvendinta svajonė startuoti Lietuvos komandos gretose 1992 metų Barselonos olimpiadoje. Šiandien Laimutė daug savo energijos skiria labdaringai veiklai.
Laimutės brolis Petras juokaudamas pasakojo, kodėl iki šiol nevalgo … Kijevo kotletų. „Kai Laimutė pradėjo rimtai sportuoti ir važinėti į varžybas, ji gaudavo maisto talonų. Jų likdavo, ji juos atiduodavo man. Valgykloje ar kavinėje, jei jų neišnaudodavau, man pinigų neduodavo. Tai tekdavo rinktis kuo brangesnį meniu. Todėl Kijevo kotletų iki šiol nesu pasiilgęs…“
Laimutė papasakojo, kad jau per 20 metų gyvena Čikagoje, turi savo mados saloną. Rūpinasi mamos sveikata, parveža ar parsiunčia vitaminų, papildų. Apgailestavo, kad po laimėjimo Seulo olimpiadoje 1988 m. žadėto didesnio buto taip ir negavo. Pažadai liko vien pažadais. Tad teko laimės ieškoti užu Atlanto.
Šiandien senolė Emilija turi tris anūkus ir tris proanūkius. Džiaugiasi jų dėmesiu ir rūpesčiu. Gražiai 95-mečio proga buvo pasveikinta klebono Remigijaus Saunoriaus ir parapijiečių Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Jubiliejaus proga E. Baikauskienę pasveikino rajono Savivaldybės ir seniūnijos atstovai, dukra Laimutė ir sūnus Petras.

Sveikino valdžia

Ilgaamžės pasveikinti atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Svečius pasitiko linksmai nusiteikusi dukra Laimutė, jos brolis šilutiškis Petras ir pati jubiliatė Emilija. Sveikintojai džiaugėsi, kad sukaktuvininkė gražiai atrodo, yra žvali. Palinkėjo gražių dienų ir sulaukti šimto metų.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite