Gėlės ir gražiausi žodžiai 95–erių sulaukusiai Emilijai Baikauskienei

Kovo 13 d. šilutiškė Emilija Baikauskienė šventė savo 95–metį. Jubiliejaus iškilmėse buvo ir jos dukra Laimutė, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių 1500 metrų bėgimo vicečempionė.

Jubiliatė Emilija Baikauskienė su dukra Laimute, olimpine vicečempione.

Ilgaamžė Emilija papasakojo, kad gimė netoli Pandėlio, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai. Kai Emilija buvo pusantrų metukų, mirė mama. Tėvas netrukus parvedė pamotę. Apie mokslus nebuvo nė ko svajoti. „Nemažai matėme vargo, teko daug dirbti, pas ūkininkus ganyti bandą“, – prisiminimais dalijosi Emilija. Vis dėlto šiek tiek žiemomis pasimokiusi baigė tris klases.

60-aisiais įsivedė elektrą

Jubiliatės dukra Laimutė, prisimindama savo vaikystę, pasakojo: „Mes gyvenome netoli Traksėdžių. Tėvelis dirbo gaisrinės viršininku ir savo rankomis 1960 metais pasistatė namelį. Įsivedė elektrą, nuo tada ir kaimynams buvo pradėta tiekti elektra. Prie namo buvo apie 20 arų žemės, tad mes turėjome nemažą daržiuką, užsiaugindavome daržovių. Kiek prisimenu, mamytė visą laiką dirbo, bet ilgiausiai – 30 metų – išdirbo Šilutės baldų kombinate“.

Kažin ar dažnas prisimena, kad 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse Laimutė Baikauskaitė iškovojo sidabro medalį 1500 metrų bėgimo rungtyje. Nors rungtyniavo atstovaudama Sovietų sąjungai, ji nuolatos primindavo, kad yra iš Lietuvos.

Į sporto istoriją pateko paradoksali situacija, kad vicečempionei tada buvo užkabintas bronzos medalis, o tikrąjį, sidabro, ji atgavo tik paskutinę olimpiados dieną, po Lietuvos sporto komiteto vadovo skambučio TSRS olimpinės rinktinės vadui…

Emiliją Baikauskienę Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje sveikino klebonas Remigijus Saunorius ir parapijiečiai.

Tik auksą laimėjusiai rumunei Paulai Ivan (3:53,96 – olimpinis rekordas iki šių dienų) nusileidusi lietuvė distanciją įveikė per 4:00,24.
Jos gyvenime išlikusi nuoskauda – neįgyvendinta svajonė startuoti Lietuvos komandos gretose 1992 metų Barselonos olimpiadoje. Šiandien Laimutė daug savo energijos skiria labdaringai veiklai.
Laimutės brolis Petras juokaudamas pasakojo, kodėl iki šiol nevalgo … Kijevo kotletų. „Kai Laimutė pradėjo rimtai sportuoti ir važinėti į varžybas, ji gaudavo maisto talonų. Jų likdavo, ji juos atiduodavo man. Valgykloje ar kavinėje, jei jų neišnaudodavau, man pinigų neduodavo. Tai tekdavo rinktis kuo brangesnį meniu. Todėl Kijevo kotletų iki šiol nesu pasiilgęs…“
Laimutė papasakojo, kad jau per 20 metų gyvena Čikagoje, turi savo mados saloną. Rūpinasi mamos sveikata, parveža ar parsiunčia vitaminų, papildų. Apgailestavo, kad po laimėjimo Seulo olimpiadoje 1988 m. žadėto didesnio buto taip ir negavo. Pažadai liko vien pažadais. Tad teko laimės ieškoti užu Atlanto.
Šiandien senolė Emilija turi tris anūkus ir tris proanūkius. Džiaugiasi jų dėmesiu ir rūpesčiu. Gražiai 95-mečio proga buvo pasveikinta klebono Remigijaus Saunoriaus ir parapijiečių Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Jubiliejaus proga E. Baikauskienę pasveikino rajono Savivaldybės ir seniūnijos atstovai, dukra Laimutė ir sūnus Petras.

Sveikino valdžia

Ilgaamžės pasveikinti atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Svečius pasitiko linksmai nusiteikusi dukra Laimutė, jos brolis šilutiškis Petras ir pati jubiliatė Emilija. Sveikintojai džiaugėsi, kad sukaktuvininkė gražiai atrodo, yra žvali. Palinkėjo gražių dienų ir sulaukti šimto metų.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę