Gedulo ir Vilties dieną: tuomet, prieš 76-erius metus…

Šių metų birželio 14 d., kuri minima kaip Gedulo ir Vilties diena, paminėtos tremčių 76-osios metinės. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių – ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo. Ir Šilutės rajone gyvena žmonių, ištvėrusių ilgas savaites trukusią baisią kelionę į tremtį traukinio vagone, ištvėrusių sunkų darbą, kūrimąsi šaltyje, gyvenimą pusbadžiu bei artimųjų mirtis.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitą sunkų fizinį darbą. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Birželio 14oji paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.


Rusnėje
Rusnėje, kapinėse, ant Amžinybėn išėjusių tremtinių kapų Gedulo ir Vilties dieną uždegta žvakelių. Jų liepsnelės pleveno ant 23 tremtinių kapų. Tokiu atminimo akcentu šią reikšmingą Lietuvos istorijos dieną nusprendė pažymėti Salos etnokultūros ir informacijos centras.


Žemaičių Naumiestyje
Didelis būrys Gedulo ir Vilties dienos minėjimo dalyvių sustojo bendrai nuotraukai prie Žemaičių Naumiestyje pastatyto paminklinio akmens tremtiniams prisiminti. Uždegta žvakelių, padėta gėlių. Nuo tremties pradžios prabėgo jau 76 metai, tad svarbus kiekvienas prisiminimas, detalė, smulkmena, nes kančios ir vargai pakirto tremtinių sveikatą, atėmė jėgas, jie vienas po kito išeina Amžinybėn.
Minėjimas prasidėjo Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje, kur susirinko naumiestiškių tremtinių, kalbėta apie Lietuvos istorijoje juodomis raidėmis įrašytą tremčių datą. Seniūnas Virginijus Stasiulis akcentavo, jog skaudžios praeities pamokos turi būti ypač vertinamos šių dienų jaunimo ir visų, kurie nepatyrė tremties baisumo.


Švėkšnoje
Švėkšnos tradicinių amatų centras „Pamariui“ pateikė šią informaciją apie surengtą išskirtinį Gedulo ir vilties dienos minėjimą:
„Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai, už juos aukojamos Šv. mišios, skaitomi jų vardai ir pavardės bei dalinamasi prisiminimais. Švėkšnos miesteliui ši diena taip pat labai svarbi ir įsimintina, nes 1948 m. naktį į ant Parakaunyčios kalno stovėjusią daržinę buvo surinkti ir uždaryti į Sibirą tremiami Švėkšnos valsčiaus žmonės.
Tradicinių amatų centras Švėkšnoje jau trečius metus kviečia visus rajono gyventojus ant kančios simboliu tapusio Parakaunyčios kalno. Ten organizuojamas renginys „Vilties laiškai“, kuriame teatralizuotomis miniatiūromis perteikiama XX a. vidurio dvasia ir išgyvenimai.
Šiemet Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai Deividas Degutis ir Lina Venckutė perteikė meilės, kančios, ilgesio bei skausmo pilnus dviejų žmonių likimus. Buvo skaitomi laiškai iš knygos „Laiškai Eugenijai“, kurie yra unikalus reiškinys lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Mokinių perteiktas emocijas dar labiau sustiprino Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, giežusi ilgesingus romansus ir pokario dainas, kurių žodžius ir melodiją niūniavo ne vienas atvykęs. Dar ir šiandien gyvais prisiminimais pasidalijo buvusi tremtinė Ona Janušauskienė, kurios pasakojimas sugraudino ne vieną.
Meilės svarbą ir atjautimą artimui akcentavo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Susirinkusiems svečiams buvo išdalinti atvirlaiškiai su V. Marcinkevičiaus „Vilties“ paminklo nuotrauka, kuriuose kiekvienas norintis įrašė linkėjimus. Švėkšnos klebonas pašventino V. Bliūdžiaus pagamintą ąžuolinį kryžių, kuris su „Misija Sibiras 2017“ ir atvirlaiškiais iškeliaus tremtyje likusiems lietuviams – tiek gyviems, tiek mirusiems. Renginyje susirinkę žmonės nenoriai skirstėsi – dalijosi prisiminimais, klausėsi muzikos ir ramiai mąstė – nežinia, ar apie praeitį, ar apie ateities viltį.“


Macikuose ir Šilutėje
Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, Šilutės rajono savivaldybės vadovai Macikų lagerio kapinėse ir prie buvusio kalėjimo bei teismo rūmų atminimo lentos Šilutėje, Lietuvininkų gatvėje, tylos minute, gėlėmis ir uždegdami žvakeles pagerbė žmones, kurie žuvo Sovietų sąjungai pradėjus masiškai tremti šalies gyventojus į Sibirą.
Meras Vytautas Laurinaitis, paminėdamas prieš 76 metus įvykusius trėmimus, sakė, kad laikas, nors ir malšina skausmą, bet tie įvykiai visada išliks gyvi mūsų atmintyje ir širdyse. „Tikiu, kad nereikia kovoti ginklais dėl geresnės ateities, kovokime darbais, kuriais mes įrodysime, kad kova dėl laisvės nebuvo perniek“, – kalbėjo meras.
Pagerbiant žuvusiuosius, Šilutės mišrusis choras „Pamario aidas“ sugiedojo keletą giesmių.
Gedulo ir Vilties dienai skirtų renginių buvo ir kitose rajono vietovėse.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite