Gausa, senolių tradicijomis ir dosnumu alsuojanti Dagotuvių šventė

Pasėjus rugius, švenčiama Dagos (dygimo) šventė. Būtent per Dagą senoliai šventindavo grūdus, kad šie išleistų daigus, šaknytųsi ir žiemą žemėje sėkmingai iškęstų. Žemaičių krašto etnokultūros centras su talkininkais Dagotuves Žemaičių Naumiestyje organizuoja nebe pirmi metai. Dagotuvės tradiciškai užbaigia visų Šilutės rajono seniūnijų švenčių sezoną.

Vakarop šventės šurmulį nustelbė būgnų garsai. Į Dagotuves įžengė eisena su Saukliu, Žemyna, Ūkininku ir dideliu būriu vaidilučių, rankose nešančių ugnį.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Šiemet ši šventė tapo dar svarbesnė, mat kartu buvo švenčiama ir viso rajono Derliaus šventė, ją rengti etnokultūros centrui padėjo Šilutės r. savivaldybė.
Į šventę žmonės rinkosi ant Žaliojo kalno. Ūksmingų medžių prieglobstyje susitiko seniai nesimatę giminaičiai, kaimynai, atvyko svečių iš toliau. Buvo prisiminta, kad per pavasario lygę patalpose užgesinta ugnis rudens lygėje vėl įžiebiama ir keliauja į namus, kur bus saugoma iki pavasario. Dagotuvėse ugnies garbinimui skirta daug dėmesio.

Ūkininkas (Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas) rankose pagarbiai laikė naujo derliaus duonos kepalą. Ta duona buvo vaišinami šventės svečiai.

Apie derlių smagiau kalbėti paragavus rudens gėrybių, kurių šventėje netrūko. Kaip nestigo ir žaidimų, linksmybių, ir pagarbos žmogui, auginančiam duoną ir ugdančiam jaunąją kartą. Šventėje pasveikinti geriausi ūkininkai, darbštūs seniūnijos žmonės, varduvininkai Mykolai ir Mikalinos, ištiesta gerumo ranka – šventės dalyvių aukotos lėšos perduotos sergančiai penkiolikametei naumiestiškei.
Ant Žaliakalnio suomių firma „Valtra“ demonstravo žemės ūkio techniką, veikė Lietuvoje auginamų dekoratyvinių paukščių paroda. Tautodailininkai, amatininkai iš arčiau ir toliau siūlė įsigyti savo dirbinių. Vienas prie kito prigludę seniūnaitijų kiemeliai stebino rudens žiedų, daržovių gausa ir šeimininkių išmone. Svetingi kiemelių šeimininkai kvietė ragauti gardžių patiekalų.

Laima

Gražiai gyvenančioms gausioms šeimoms padėkas ir atminimo dovanas įteikė Seimo vicepirmininkas K. Komskis ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

PUTRIUVIENĖ

Ir Degučių kaimo bendruomenės kiemelyje „Vieningi Degučiai“ svečiai buvo vaišinami rudeniškomis gėrybėmis. Degučių jaunimas siūlė vieno kąsnio sumuštinių imti iš moliūgo laivo.

Neliko nė vieno neragavusio Žemaičių Naumiesčio gerumo namų šeimininkių keptos kiaušinienės, pyragų. Kiaušinienei iškepti prireikė net 350 kiaušinių. Gerumo namų moterys prikepė pyragų, organizavo loteriją. Paaukotus pinigus skyrė sergančiai naumiestiškei mergaitei.

Žemaičių Naumiesčio jaunimas šventėje virė žuvienę. Užsukusius į jų kiemelį žuvienės pylė su kaupu pagardindami … šypsena.

Šilutės rajono konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Juos sveikino ir seniūnijų, kuriuose jie gyvena, seniūnai. Su laimėtojais fotografavosi šventėje viešėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Dagotuvėse koncertavo šokėjai, dainoriai, muzikantai ne tik iš Žemaičių Naumiesčio, bet ir iš Šilutės, Saugų, Švėkšnos, Vainuto, Natkiškių. Scenoje – Natkiškių kaimo kapela.

Šilutės rajono vadovai šviesos nešėjams seniūnaičiams ir mokyklų vadovams įteikė simbolinius žibintus.

Šventės svečiai pasipuošė šiaudinėmis skrybėlėmis.

Žemynos (Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė Nijolė Stanelienė) galvą puošė prinokusių šermukšnių uogų vainikas, o glėbyje puikavosi linų ir javų varpų puokštė.

Žemynos (Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė Nijolė Stanelienė) galvą puošė prinokusių šermukšnių uogų vainikas, o glėbyje puikavosi linų ir javų varpų puokštė.

Šventės šauklys (Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas).

Juodžių kaimo seniūnaitė Danguolė Baltutienė (kairėje) su pagalbininke Viktorija prie išradingai papuošto giros bidono.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite