Gausa, senolių tradicijomis ir dosnumu alsuojanti Dagotuvių šventė

Pasėjus rugius, švenčiama Dagos (dygimo) šventė. Būtent per Dagą senoliai šventindavo grūdus, kad šie išleistų daigus, šaknytųsi ir žiemą žemėje sėkmingai iškęstų. Žemaičių krašto etnokultūros centras su talkininkais Dagotuves Žemaičių Naumiestyje organizuoja nebe pirmi metai. Dagotuvės tradiciškai užbaigia visų Šilutės rajono seniūnijų švenčių sezoną.

Vakarop šventės šurmulį nustelbė būgnų garsai. Į Dagotuves įžengė eisena su Saukliu, Žemyna, Ūkininku ir dideliu būriu vaidilučių, rankose nešančių ugnį.
Laimos Putriuvienės nuotr.

Šiemet ši šventė tapo dar svarbesnė, mat kartu buvo švenčiama ir viso rajono Derliaus šventė, ją rengti etnokultūros centrui padėjo Šilutės r. savivaldybė.
Į šventę žmonės rinkosi ant Žaliojo kalno. Ūksmingų medžių prieglobstyje susitiko seniai nesimatę giminaičiai, kaimynai, atvyko svečių iš toliau. Buvo prisiminta, kad per pavasario lygę patalpose užgesinta ugnis rudens lygėje vėl įžiebiama ir keliauja į namus, kur bus saugoma iki pavasario. Dagotuvėse ugnies garbinimui skirta daug dėmesio.

Ūkininkas (Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas) rankose pagarbiai laikė naujo derliaus duonos kepalą. Ta duona buvo vaišinami šventės svečiai.

Apie derlių smagiau kalbėti paragavus rudens gėrybių, kurių šventėje netrūko. Kaip nestigo ir žaidimų, linksmybių, ir pagarbos žmogui, auginančiam duoną ir ugdančiam jaunąją kartą. Šventėje pasveikinti geriausi ūkininkai, darbštūs seniūnijos žmonės, varduvininkai Mykolai ir Mikalinos, ištiesta gerumo ranka – šventės dalyvių aukotos lėšos perduotos sergančiai penkiolikametei naumiestiškei.
Ant Žaliakalnio suomių firma „Valtra“ demonstravo žemės ūkio techniką, veikė Lietuvoje auginamų dekoratyvinių paukščių paroda. Tautodailininkai, amatininkai iš arčiau ir toliau siūlė įsigyti savo dirbinių. Vienas prie kito prigludę seniūnaitijų kiemeliai stebino rudens žiedų, daržovių gausa ir šeimininkių išmone. Svetingi kiemelių šeimininkai kvietė ragauti gardžių patiekalų.

Laima

Gražiai gyvenančioms gausioms šeimoms padėkas ir atminimo dovanas įteikė Seimo vicepirmininkas K. Komskis ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

PUTRIUVIENĖ

Ir Degučių kaimo bendruomenės kiemelyje „Vieningi Degučiai“ svečiai buvo vaišinami rudeniškomis gėrybėmis. Degučių jaunimas siūlė vieno kąsnio sumuštinių imti iš moliūgo laivo.

Neliko nė vieno neragavusio Žemaičių Naumiesčio gerumo namų šeimininkių keptos kiaušinienės, pyragų. Kiaušinienei iškepti prireikė net 350 kiaušinių. Gerumo namų moterys prikepė pyragų, organizavo loteriją. Paaukotus pinigus skyrė sergančiai naumiestiškei mergaitei.

Žemaičių Naumiesčio jaunimas šventėje virė žuvienę. Užsukusius į jų kiemelį žuvienės pylė su kaupu pagardindami … šypsena.

Šilutės rajono konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Juos sveikino ir seniūnijų, kuriuose jie gyvena, seniūnai. Su laimėtojais fotografavosi šventėje viešėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Dagotuvėse koncertavo šokėjai, dainoriai, muzikantai ne tik iš Žemaičių Naumiesčio, bet ir iš Šilutės, Saugų, Švėkšnos, Vainuto, Natkiškių. Scenoje – Natkiškių kaimo kapela.

Šilutės rajono vadovai šviesos nešėjams seniūnaičiams ir mokyklų vadovams įteikė simbolinius žibintus.

Šventės svečiai pasipuošė šiaudinėmis skrybėlėmis.

Žemynos (Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė Nijolė Stanelienė) galvą puošė prinokusių šermukšnių uogų vainikas, o glėbyje puikavosi linų ir javų varpų puokštė.

Žemynos (Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė Nijolė Stanelienė) galvą puošė prinokusių šermukšnių uogų vainikas, o glėbyje puikavosi linų ir javų varpų puokštė.

Šventės šauklys (Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas).

Juodžių kaimo seniūnaitė Danguolė Baltutienė (kairėje) su pagalbininke Viktorija prie išradingai papuošto giros bidono.

Hits: 120

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite