Garsus verslininkas „susirgo“… paukščių fotografavimu

Fotografijų parodos autorius Stanislovas Liepis, greta jo pusserė Lilia Stumbrienė, su kuria ir jos sese Janina vaikystėje augo ant Angaros kranto, Sibire.

Rusnės bibliotekoje  eksponuojama šilutiškio Stanislovo Liepio fotografijų paroda – keliasdešimt puikios kokybės paukščių fotografijų. Į parodos atidarymą susirinko gana gausus būrys rusniškių. Gal todėl, kad visame Pamario krašte Stanislovą Liepį daugelis pažįsta kaip statybų bendrovės „Stamela“ įkūrėją ir vadovą, o pažintis su jo fotografijomis tik prasideda.

<SFS>Pradėdamas renginį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkas Algimantas Čėsna sakė jau seniau žinojęs, kad Stanislovo hobis – gamtos ir paukščių fotografavimas. Neretai šį žmogų matydavo pasienio tarnybos, kur pats tarnavo, užkardoje, kai atvykdavo leidimo būti pasienio zonoje.

Rusnės bibliotekoje susirinkę rusniškiai atidžiai klausėsi parodos autoriaus S. Liepio pasakojimo apie eksponuojamas fotografijas.

„Šiandien turėsim progos pamatyti jo hobio rezultatą. Stanislovo nuotraukos prilygsta meno kūriniams. Skirtumas tas, kad dailininkas gali savo darbą vėliau pašlifuoti, pataisyti, o fotografas perfotografuoti užfiksuotos akimirkos nebegali…“ – taikliai pastebėjo bibliotekininkas A. Čėsna.

Kalbėdamas apie savo fotografijas, parodos autorius tik patvirtino šią tiesą ir dar labiau ją išplėtė: „Paukščio tinkamai nenufotografuosi jį persekiodamas – nieko iš to neišeis. Padaryti gerą nuotrauką įmanoma tik kantriai tykant slėptuvėje, viliojant jo balso įrašu arba atsitiktinai“. Tiesa, jo sodybos kieme kai kurie laukiniai paukščiai elgiasi taip šeimininkiškai, kad juos Stanislovas vadina kiemo vištomis. Antai kėkštas taip yra pripratęs prie kasdienybės žmonių vyksmo, kad snaudė ar apsimetė snaudžiantis, kol  fotografas statėsi kopėčias, pasiruošė aparatūrą, ir akis pramerkė tik tada, kai šis jau buvo tinkamai pasiruošęs jį įamžinti…

Deja, retų paukščių taip lengvai nenufotografuosi.

Susirinkusieji teiravosi fotografijos entuziasto, kiek tenka tūnoti slėptuvėje, kol sulauki tinkamo kadro? Atsakymas toks: „Iš ryto su tamsa ateini ir išeini saulei nusileidus… Man nenusibosta. Mėgstu būti gamtoje, stebėti aplinką.“

Stanislovas apsidžiaugė parodos atidaryme išvydęs savo pusseserę šilutiškę Lilią Stumbrienę, su kuria ir jos sese Janina vaikystėje užaugo ant Angaros kranto, Sibire. Iš čia kilęs ir fotografo savotiškas firmos ženklas ant fotografijų KEDRANG (kedras, Angara).

Prieš rimtai susidomėdamas paukščių fotografavimu ir jų gyvenimu, Stanislovas sakė išbandęs makrofotografiją: fotografuodavo gėlių žiedus, vabzdžius, drugelius. Kai apie tai pasiteiravo nuomonės garsių paukščių fotografų, išgirdo atsakymą: „Mes paukščių lesalo nefotografuojame…“

Dar nemažas kolekcijas nuotraukų Stanislovas yra sukaupęs iš kalnų slidinėjimo kelionių, mat vasaromis būdamas užimtas, iki šiol dažniau  atostogaudavo žiemą ir jau daugelį metų leidžia jas su žmona Astrita slidinėjimų kurortuose.

„Paprastas žmogus dažniausiai atskiria gal 10 rūšių paukščių. Dabar vien savo sodybos kieme Šyšos pakrantėje priskaičiuoju 42 paukščių rūšis. Mane pakonsultuoja ornitologas Borisas Belhevas, bulgaras. Netoli Mingės su juo turime įsirengę slėptuvę paukščiams stebėti. Labai svarbu ir turimos technikos fotografavimo greitis. Turiu fotoaparatą, kuris fiksuoja 14 kadrų per sekundę. Buvo situacija, kai vienoje vietoje pamačiau 16 jūrinių erelių… Delsti nebuvo kada“, –patirtimi dalijosi Stanislovas.

Paklaustas apie naudojamą fotografavimo techniką, Stanislovas sakė fotografuojantis „CANON 1DX mark2“ kamera. Turimas didžiausio židinio nuotolio objektyvas: „Sigma 300-800/5,6“. O kur dar visa kita aparatūra, apranga, žiūronai ir t. t. „Ar kokių 25 tūkstančių eurų viskam įsigyti pakaktų?“ – užduodu nekuklų klausimą apie pomėgio kaštus. Sunku būtų viską suskaičiuoti, juk ne vienu metu visi reikmenys perkami, atsakė, kad ir 20-ties užtektų…

Pasakodamas apie fotografijose užfiksuotus paukščius, parodos autorius aiškino: „Čia Rusnėje fotografuota, geltonoji kielė Svencelėje pasitaikė. Ausuotasis kragas Nidoje rastas. Gaidukai – tik pagal formą atpažįstami, bet dviejų vienodų šių paukščių nebūna. Čia Tauragėje darytos nuotraukos. Prieš trejus metus buvau nuvykęs į Karibus. Tada daug fotografavau vietos gyventojus, vietoves. Bet rengdamas parodą pamačiau, kad turiu ir tenykščių paukščių. Kolibris –vienas iš įdomesnių, gana sunkiai nufotografuojamas, mat mažas ir labai judrus… Mačiau ten sutikto jauno brazilo nuostabią kolibrio fotografiją… Griciukas nufotografuotas Norvegijoje. Suomijoje pavyko įamžinti tundrinę žvyrę, panašios yra gyvenusios ir Lietuvoje. Mormonas pačioje Norvegijos šiaurėje fotografuotas“.

Pasakoti apie paukščius ir jų fotografavimo istorijas S. Liepis galėtų valandų valandas, bet parodos lankytojų ilgais pasakojimais nevargino, tik įdomiausiomis akimirkomis pasidalijo.

Visi, kas mėgsta gamtos vaizdus, domisi paukščių gyvenimu, Rusnės bibliotekoje eksponuojamoje parodoje tikrai ras daug įdomaus. Tiesa, Stanislovas patikino, kad ši paroda nebus vienintelė. Jo archyvuose sukaupta 37 tūkst. kadrų.

Po sėkmingo parodos atidarymo paklaustas apie kūrybinius siekius, fotografas sakė dabar besiorientuojantis į veiksmo nuotraukas. Tad rasis įspūdingų skrendančių, bėgančių, meilės šokius sukančių sparnuočių fotografijų.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Štai keletas fotografijų iš pirmosios Stanislovo Liepio paukščių fotografijų parodos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po