Garsus verslininkas „susirgo“… paukščių fotografavimu

Fotografijų parodos autorius Stanislovas Liepis, greta jo pusserė Lilia Stumbrienė, su kuria ir jos sese Janina vaikystėje augo ant Angaros kranto, Sibire.

Rusnės bibliotekoje  eksponuojama šilutiškio Stanislovo Liepio fotografijų paroda – keliasdešimt puikios kokybės paukščių fotografijų. Į parodos atidarymą susirinko gana gausus būrys rusniškių. Gal todėl, kad visame Pamario krašte Stanislovą Liepį daugelis pažįsta kaip statybų bendrovės „Stamela“ įkūrėją ir vadovą, o pažintis su jo fotografijomis tik prasideda.

<SFS>Pradėdamas renginį F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkas Algimantas Čėsna sakė jau seniau žinojęs, kad Stanislovo hobis – gamtos ir paukščių fotografavimas. Neretai šį žmogų matydavo pasienio tarnybos, kur pats tarnavo, užkardoje, kai atvykdavo leidimo būti pasienio zonoje.

Rusnės bibliotekoje susirinkę rusniškiai atidžiai klausėsi parodos autoriaus S. Liepio pasakojimo apie eksponuojamas fotografijas.

„Šiandien turėsim progos pamatyti jo hobio rezultatą. Stanislovo nuotraukos prilygsta meno kūriniams. Skirtumas tas, kad dailininkas gali savo darbą vėliau pašlifuoti, pataisyti, o fotografas perfotografuoti užfiksuotos akimirkos nebegali…“ – taikliai pastebėjo bibliotekininkas A. Čėsna.

Kalbėdamas apie savo fotografijas, parodos autorius tik patvirtino šią tiesą ir dar labiau ją išplėtė: „Paukščio tinkamai nenufotografuosi jį persekiodamas – nieko iš to neišeis. Padaryti gerą nuotrauką įmanoma tik kantriai tykant slėptuvėje, viliojant jo balso įrašu arba atsitiktinai“. Tiesa, jo sodybos kieme kai kurie laukiniai paukščiai elgiasi taip šeimininkiškai, kad juos Stanislovas vadina kiemo vištomis. Antai kėkštas taip yra pripratęs prie kasdienybės žmonių vyksmo, kad snaudė ar apsimetė snaudžiantis, kol  fotografas statėsi kopėčias, pasiruošė aparatūrą, ir akis pramerkė tik tada, kai šis jau buvo tinkamai pasiruošęs jį įamžinti…

Deja, retų paukščių taip lengvai nenufotografuosi.

Susirinkusieji teiravosi fotografijos entuziasto, kiek tenka tūnoti slėptuvėje, kol sulauki tinkamo kadro? Atsakymas toks: „Iš ryto su tamsa ateini ir išeini saulei nusileidus… Man nenusibosta. Mėgstu būti gamtoje, stebėti aplinką.“

Stanislovas apsidžiaugė parodos atidaryme išvydęs savo pusseserę šilutiškę Lilią Stumbrienę, su kuria ir jos sese Janina vaikystėje užaugo ant Angaros kranto, Sibire. Iš čia kilęs ir fotografo savotiškas firmos ženklas ant fotografijų KEDRANG (kedras, Angara).

Prieš rimtai susidomėdamas paukščių fotografavimu ir jų gyvenimu, Stanislovas sakė išbandęs makrofotografiją: fotografuodavo gėlių žiedus, vabzdžius, drugelius. Kai apie tai pasiteiravo nuomonės garsių paukščių fotografų, išgirdo atsakymą: „Mes paukščių lesalo nefotografuojame…“

Dar nemažas kolekcijas nuotraukų Stanislovas yra sukaupęs iš kalnų slidinėjimo kelionių, mat vasaromis būdamas užimtas, iki šiol dažniau  atostogaudavo žiemą ir jau daugelį metų leidžia jas su žmona Astrita slidinėjimų kurortuose.

„Paprastas žmogus dažniausiai atskiria gal 10 rūšių paukščių. Dabar vien savo sodybos kieme Šyšos pakrantėje priskaičiuoju 42 paukščių rūšis. Mane pakonsultuoja ornitologas Borisas Belhevas, bulgaras. Netoli Mingės su juo turime įsirengę slėptuvę paukščiams stebėti. Labai svarbu ir turimos technikos fotografavimo greitis. Turiu fotoaparatą, kuris fiksuoja 14 kadrų per sekundę. Buvo situacija, kai vienoje vietoje pamačiau 16 jūrinių erelių… Delsti nebuvo kada“, –patirtimi dalijosi Stanislovas.

Paklaustas apie naudojamą fotografavimo techniką, Stanislovas sakė fotografuojantis „CANON 1DX mark2“ kamera. Turimas didžiausio židinio nuotolio objektyvas: „Sigma 300-800/5,6“. O kur dar visa kita aparatūra, apranga, žiūronai ir t. t. „Ar kokių 25 tūkstančių eurų viskam įsigyti pakaktų?“ – užduodu nekuklų klausimą apie pomėgio kaštus. Sunku būtų viską suskaičiuoti, juk ne vienu metu visi reikmenys perkami, atsakė, kad ir 20-ties užtektų…

Pasakodamas apie fotografijose užfiksuotus paukščius, parodos autorius aiškino: „Čia Rusnėje fotografuota, geltonoji kielė Svencelėje pasitaikė. Ausuotasis kragas Nidoje rastas. Gaidukai – tik pagal formą atpažįstami, bet dviejų vienodų šių paukščių nebūna. Čia Tauragėje darytos nuotraukos. Prieš trejus metus buvau nuvykęs į Karibus. Tada daug fotografavau vietos gyventojus, vietoves. Bet rengdamas parodą pamačiau, kad turiu ir tenykščių paukščių. Kolibris –vienas iš įdomesnių, gana sunkiai nufotografuojamas, mat mažas ir labai judrus… Mačiau ten sutikto jauno brazilo nuostabią kolibrio fotografiją… Griciukas nufotografuotas Norvegijoje. Suomijoje pavyko įamžinti tundrinę žvyrę, panašios yra gyvenusios ir Lietuvoje. Mormonas pačioje Norvegijos šiaurėje fotografuotas“.

Pasakoti apie paukščius ir jų fotografavimo istorijas S. Liepis galėtų valandų valandas, bet parodos lankytojų ilgais pasakojimais nevargino, tik įdomiausiomis akimirkomis pasidalijo.

Visi, kas mėgsta gamtos vaizdus, domisi paukščių gyvenimu, Rusnės bibliotekoje eksponuojamoje parodoje tikrai ras daug įdomaus. Tiesa, Stanislovas patikino, kad ši paroda nebus vienintelė. Jo archyvuose sukaupta 37 tūkst. kadrų.

Po sėkmingo parodos atidarymo paklaustas apie kūrybinius siekius, fotografas sakė dabar besiorientuojantis į veiksmo nuotraukas. Tad rasis įspūdingų skrendančių, bėgančių, meilės šokius sukančių sparnuočių fotografijų.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Štai keletas fotografijų iš pirmosios Stanislovo Liepio paukščių fotografijų parodos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Žukuose varžėsi smiginio entuziastai

Lapkričio 16 d. Žukuose jaunimo klube „Žukų skalviai“ įvyko smiginio turnyras VšĮ Sporto ir turizmo centro taurei laimėti, kurį šiam centrui organizuoti padėjo „Žukų skalviai“, Žukų kaimo bendruomenės pirmininkas Vygantas Kerpė. Į turnyrą susirinko Pagėgių krašto smiginio entuziastai. Daugiausia šios sporto šakos atstovų buvo iš Žukų, mat šiame kaime užsukus į bet kurią kaimo sodybą gali rasti smiginio lentą… Atskirose grupėse varžėsi 6 moterys ir 12 vyrų. Vyrai rungėsi pagal klasikinio smiginio taisykles (301 taškas, partiją reikia užbaigti dvigubu skaičiumi

Už vaikus darželyje teks mokėti brangiau

Šilutės rajono savivaldybės taryba keičia mokesčius už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse švietimo įstaigose. Naujoje tvarkoje randasi naujovių: nepaisant to, kiek dienų vaikas lankė įstaigą, ugdymo aplinkai išlaikyti teks mokėti ne po 30, bet po 40 centų už kiekvieną dieną, vasarą, kai dirba ne visos įstaigos, – po 1 Eur, o už maitinimą būtų skaičiuojamos tik lankytos dienos. Šią savaitę Savivaldybės tarybos komitetuose politikai svarstė naujoves įteisinančius du sprendimų projektus, kurie svarbūs lopšelinukų, darželinukų bei priešmokyklinio amžiaus vaikų turinčioms šeimoms. Teks mokėti

Ką švęsime ir minėsime 2020 metais?

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai, be kita ko, svarstė ir 2020 metų rajono strateginių kultūros renginių sąrašą. Ekonomikos ir finansų komitetas be diskusijų nusprendė teikti šį sprendimo projektą svarstyti Savivaldybės tarybai. Jame – 33 įvairios šventės, datų minėjimai, balandžio pabaigoje Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pakvies ir į kas trejus metus rengiamą tarptautinę vaikų knygos mugę „Kviečia baltos knygų burės“. 33 šių metų strateginiams Šilutės rajono kultūros renginiams Savivaldybės taryba buvo paskyrusi 65 400 Eur. Dar 77 424 Eur teko

Vaikai prašo ne žaislų, bet žieminių batų

Artėjant šv. Kalėdoms, įgyvendinamas projektas „Vaikų svajonės“, kurio metu kiekvienas iš mūsų galime išpildyti vaikų, augančių socialinės rizikos bei socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose, norus ir svajones. Tarp Šilutės r. vaikų svajonių nė vieno žaislo. Jiems reikia žieminių batų, striukų, sportinių kostiumų… Šiuo metu internetiniame puslapyje www.vaikusvajones.lt skelbiama 9131 vaiko svajonė, tarp kurių per 200 svajonių iš Šilutės rajono. Jauniausiam svajonę paskelbusiam Šilutės r. vaikui – tik dveji, o vyriausiam – 16 metų. Vaikų norai paprasti: keliasdešimt vaikų prašo žieminių batų,