Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė – vietinė

Petro Skutulo nuotr.

Kovo 21 d. Gardamo seniūne paskirta Birutė Pocevičienė, laikinai šias pareigas ėjusi nuo praėjusių metų birželio 14 d. Birutė ir Vytautas Pocevičiai gyvena sodyboje Gardame, turi nedidelį ūkį. Seniūnė – Gardamo krašto gyventoja nuo mažų dienų: augo Aidaičių kaime, netoli Ramučių. Šiame krašte prabėgo jos vaikystė, jaunystė ir darbo metai. Tad pažįsta beveik visus seniūnijos gyventojus, kurių dabar yra beveik 2000.  

Įsimintinos datos

Pasakodama apie brangius jai žmones, Birutė Pocevičienė pirmiausia priminė, kad kovo 27 d. sukako treji metai, kai Amžinojo poilsio buvo išlydėtas jos tėvelis Justinas. Mama Pranciška, kuriai 87 metai, dabar gyvena kartu su dukros Birutės šeima Gardame. Per didžiąsias metų šventes suguža didelis būrys artimųjų. Atvažiuoja Traksėdžiuose gyvenanti Birutės sesuo Vida su saviškiais, taip pat brolio Romo šeima iš Šilutės. Sesers Vidos dukra yra Birutės krikšto dukra. Birutė pasakojo, kad ir per Velykas, ir per Kalėdas svečių susirenka pora dešimčių.

Trijų vaikų šeimoje užaugusi Birutė su Vytautu turi sūnus Marių ir Ramūną. Marius iš Šilutės planuoja jau šią vasarą sugrįžti ir kurtis tėviškėje Ramučiuose, o Ramūnas irgi gyvena ne už kalnų – Klaipėdos rajone.

„Mūsų sūnūs su šeimomis gyvena Lietuvoje, niekas neišvyko į užsienį. Vaikai turi darbą, yra labai darbštūs. Lukas, Pijus, Aušrinė, Gabrielė ir mažiausioji Agnė – toks mano anūkų būrelis. Mažieji trys rungtyniauja, kuris greičiau įsitaisys ant mano kelių ir kitiems praneš: „Tai mano močiutė…“ Turiu visus tris apglėbti, kiekvieną priglausti…“ – pasakojo B. Pocevičienė, savo garbaus amžiaus mamytę pavadinusi ir patarėja, ir guodėja. Mamytė ilgus metus dirbusi bibliotekoje, šviesi ir išmintinga moteris, šventėms prikepa pyragų. Bus jų ir Velykoms.

Kartu dažys margučius, tiesa, kaime įprastu būdu – tamsiame svogūnų lukštų nuovire, bet prieš virimą juos vynioja, deda žolelių – būna gražūs margučiai. „Mamytė keps pyragų – taip įprasta mums visiems. Ant velykinio stalo bus ir mėsos valgių…“ – pasakojo Birutė, kurios šeimoje įprasta daugiau patiems užsiauginti, nei iš parduotuvės pirkti.

„Ūkis mūsų nedidelis, tačiau pieno produktai, daržovės ir visa kita yra iš savo ūkio“, – sakė  pašnekovė, sutikusi, kad daržas, gėlynai ir sodybos priežiūra atima nemažai laiko, tačiau smagu turėti konservuotų agurkų ir sau, ir vaikams įdėti. Jau 27 metai prabėgo Gardame. Kaune baigė tuometinę Veterinarijos akademiją, studijavo zooinžineriją. Darbo metai bėgo Gardamo krašte. Iš pradžių vietos ūkyje, vėliau rūpinosi komunalinio ūkio reikalais, o pastaruosius 25 metus dirbo Gardamo seniūnijoje. Netekus seniūno, Šilutės r. savivaldybė jai patikėjo laikinai eiti seniūnės pareigas. Tad nuo praėjusių metų birželio vidurio gyventojai ją ir vadina seniūne. Iš 11 rajono seniūnų tik dvi buvo moterys: Rusnėje – Dalia Drobnienė, Saugose – Dalia Rudienė. Nuo kovo 21 d. jau oficialiai Šilutės rajone dirba ir trečia moteris – tai Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė.

Darbštuolių Gardame netrūksta

Kovo pabaigoje, anot B. Pocevičienės, į seniūniją ėjo ir ėjo gyventojai, mat jie gavo pranešimus, kiek turės mokėti už buitinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Daugelis suskubo aiškintis, ar priklausys rinkliavos lengvata. Pavasarį gyventojai ateina teirautis, ar tvarkys kelius, nes po žiemos susidaro daug duobių, atsiranda kitokių reikalų. Susitarta, kad visi pageidavimai kaupiami, kai paskirs lėšų keliams tvarkyti, bendruomenės atstovai ir nuspręs, kur būtiniausia.

„Nieko netikėto neišgirstu. Per daugelį darbo seniūnijoje metų teko visko sužinoti, daug ką suprasti…“ – apie pirmąsias seniūnės darbo dienas pasakojo B. Pocevičienė.

Seniūnė yra viena iš Gardamo bendruomenės kūrėjų, talkino visiems, kurie žmones būrė, teko ir projektus rašyti, ilgus metus buvo bendruomenės vadovė. Dabar teks rinkti naują pirmininką. Aktyvių gardamiškių esą labai daug. Štai Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100 metų sukakties proga, kuri minėta Vasario 16 d., seniūnijos pastato sieną papuošė Lietuvos kontūrų trispalvė iškaba su skaičiumi 100. Salėje moterys išpuošė sienas. Ypač dėmesį patraukė dvi sienas puošusios iš trijų spalvų siūlų nupintos dekoracijos. Išmone ir kūrybingumu garsi vietos bibliotekininkė Diana Formanikaitė. Šventes ir kitus renginius padeda organizuoti kultūros darbuotoja Lina Balčiauskienė. Aktyvi seniūnijos valytoja Gražina Šertvytienė. Pavyzdį daug kur rodo seniūnijos kolektyvas.  „Visų gal nepaminėsiu, tačiau aktyvių, sumanių, geranoriškų žmonių turime daug, gražiai sutariame su vietos mokyklos bendruomene, kartu būna visos šventės“, – džiaugėsi seniūnė.

Yra Gardame ir jaunų šeimų, bet daug ir garbaus amžiaus senjorų. Viename kaime nebeliko nė vieno gyventojo, tuštėja ir kiti. Tarkim, sugrįžtų iš užsienio į seniūniją kelios jaunos šeimos su vaikais. Deja, tėra viena veikianti gamybos įmonė – skerdykla… Užtat galima kurtis artimųjų sodybose ir ūkininkauti. Pasak seniūnės, daugiausia jaunų šeimų ir dirba iš tėvų perimtuose ūkiuose.

Yra seniūnijoje stiprių ūkininkų. Nestinga ir vienišų garbaus amžiaus gyventojų – juos globoja seniūnijos socialinė darbuotoja. „Neskirstome senjorų, kurių vaikai užsienyje ar kur kitur. Jeigu prašo, tenka ir malkas supjauti, suskaldyti, kitaip padėti“, – pasakojo seniūnė.

B. Pocevičienė prisipažino mačiusi pasaulio – daug keliavo. Tiesa, laisvalaikio nedaug teturi, nes jos rankų reikia ir namuose. Atokvėpio minutę su mamyte pasikalba, jos prisiminimų pasiklauso. Anot 87 metų mamos, dabar gyventi lengva: visko turi, net lėkščių plauti nebereikia, užtenka sudėti į indaplovę… Mama stebisi, kodėl žmonės dejuoja, kad sunku. Kai atvažiuoja kartu į miestą, ji tik ir stebisi, matydama srautus automobilių. „Ir kas čia galėtų viską išpirkti!..“ – stebisi senolė prekybos centre…

Ir Gardame jaučiasi pavasaris

Vos nušvito saulė, visi puolė tvarkytis kiemus, sodus. Birutė ir Vytautas jau genėjo vaismedžius. Tą Pocevičiai daro pasitardami. Daržas, augalai, gėlynai, žolynai yra Birutės valdos, nors vyras ir agronomas.

„Reikia džiaugtis gyvenimu. Ir dirbti. Mažiau piktintis, matyti daugiau gero, tuomet visi geriau  jausimės“, – atsisveikindama sakė Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite