„Gardamo istorijos vingiai“ pagal Anatolijų Žibaitį

Anatolijus Žibaitis – gerai Pamario krašte žinomas lietuvių kalbos mokytojas, krašto istorijos puoselėtojas, knygų redaktorius – redagavo dešimt savo žmonos Dalios Žibaitienės knygų, yra penkių knygų bendraautostius. Prieš keletą metų atskiru leidiniu išleidęs straipsnių rinkinį „Žmonės kelyje“ apie paribio krašto savitumus, žmonių gyvenimus ir likimo vingius, nesustojo. 2011 m. skaitytojams pateikė knygą „Po istorijos ratais: pasakojimai apie Razmų giminę“.

Leidinio „Gardamo istorijos vingiai“ paskutinio viršelio nuotrauka.

Leidinio „Gardamo istorijos vingiai“ paskutinio viršelio nuotrauka.

Naujausios knygos „Gardamo istorijos vingiai“ sutiktuvės sukvietė į Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką gausų būrį šilutiškių, autoriaus mokinių, kolegų, besidominčių krašto istorija.

Anatolijaus interviu žmonai Daliai.

Anatolijaus interviu žmonai Daliai.

Žmonos interviu
F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė. Susipažinti su naująja mokytojo A. Žibaičio knyga susirinko gausus būrys šilutiškių – buvę kolegos, skaitytojai, kaimynai, artimieji. Vakarą vedė ir ištraukas iš knygos skaitė autoriaus žmona Dalia Žibaitienė, dainavo anūkė Anika Vaitiekūnaitė, Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos mokinė, ir Domas Saulevičius, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos 3 kurso auklėtinis, akomponavo Šilutės meno mokyklos direktorė Daiva Pielikienė.
Pasidžiaugusi svečiais, talentingu jaunimu ir prisipažinusi, kad labai jaudinasi stovėdama prieš tokius brangius vakaro dalyvius, Dalia Žibaitienė pakvietė knygos viršelio dailininkę Kristiną Blankaitę tarti keletą žodžių. Mokytoja pasidžiaugė, kad galėjo prisidėti prie talentingo žmogaus darbo, smagu buvę pasitikrinti save. Mokytojas kukliai paatviravo, kad leidinys tokio lygio, kaip jo apiforminimas, nepasiekė.
Dalia Žibaitienė vakarą vedė interviu forma, mat norėta taupyti renginiui skirtą laiką ir kuo daugiau pasakyti. Pirmasis klausimas: „Kokių motyvų vedamas ėmeisi rašyti knygą.?“
Knygos autorius atsakė: „Žemaitiškojoje mūsų krašto dalyje yra tokie kaimai, kaip Švėkšna, Gardamas, Vainutas ir Katyčiai. ,Švėkšnos istorijai skirtos bent šešios knygos, Vainutui – dvi, Žemaičių Naumiestis ir Katyčiai neturi. Gardamas, vadinasi, juos aplenkė“.
Klausimų buvo daug ir įvairių: „Kodėl pasirinkai tokį rašymo būdą? Kodėl katalikiškame krašte daug dėmesio skirta liuteronų bendruomenei? Ar dar jauti šio krašto savitumą? Ką mąstai apie Gardamo dabartį ir ateitį? Ar jautiesi būsiąs įvykdęs senelio Antano Razmos prisakymą?“ ir t. t.
Atsakydamas į žmonos pateiktus interviu klausimus, autorius linksmai replikavo, kad šiuolaikiniai žurnalistai užduoda ilgesnius klausimus, negu būna atsakymai į juos.
,,Rašydamas Gardamo istoriją, pasirinkau kaleidoskopinį pasakojimo būdą, tai leido man nuolat sugrįžti į praeitį, ką nors nauja papasakoti ar patikslinti. Ir kitiems dar palikau darbo… Gardamas auga, jame yra net 10 gatvių, kai prieš karą tebuvo dvi. Atvykusieji į Gardamą tikrai gali matyti pokyčius. Kaip gardamiškiai įvertins mano knygą, paaiškės po jos pristatymo sausio 27 dieną Gardame. Manau, kad įvykdžiau senelio Antano Razmos prisakymą – tęsti jo prieš 150 metų rašytą giminės istoriją. Aš rašiau savo mamos ir tėvo giminės istoriją, taip pat ir Gardamo. Naudojausi įvairiais šaltiniais, jų labai daug. Paminėčiau istorikus Alfredą Bumblauską, Edvardą Gudavičių, šilutiškį Petrą Jakštą“, – kalbėjo leidinio autorius A.Žibaitis.

Istoriko žvilgsniu knygą apžvelgė istorikas Pranas Avižinis.

Istoriko žvilgsniu knygą apžvelgė istorikas Pranas Avižinis.

Apie knygą
Vakarą paįvairino jaunieji atlikėjai, Dalios išraiškingai skaitomos ištraukos. Dukra Daina padėkojo už knygą apie vaikystės šalį Gardamą, kur augdavę didžiuliai ąžuolai. ,,Linkiu visiems vaikams turėti tokį tėvelį, su kuriuo vienas kitą suprasdavome be žodžių – užtekdavo pasižiūrėti, ir kalbėti nebereikėdavo“, – kalbėjo dukra Daina.
Knygą apžvelgęs istorikas Pranas Avižinis kalbėjo, jog knyga įdomi tuo, kad joje ne vien sausos datos, bet kalbama apie tikėjimą, knygnešius. ,,Mokytojas – lituanistas, tad jis stebina savo istorijos žiniomis ir darbštumu. Panaudota apie 100 šaltinių. Knyga atsakė į daugelį klausimų, užpildė spragas, kurios man, kaip istorikui, buvo likusios“, – kalbėjo P.Avižinis.
Kitas istorikas Algirdas Gečas sakė, kad jo mokytojas ir buvęs kolega atliko didžiulį darbą: ,,Tai knyga, kuri turi monografijos bruožų, primena atsiminimų knygą, taip pat joje yra kraštotyrinės medžiagos apie kaimo, šeimos, giminės istoriją. Joje gražiai, sakyčiau, novatoriškai pažvelgta į moterį, kuri čia yra ir knygnešė, ir partizanė, ir mokytoja. Knyga padės stiprinti sąvokas tėvynė, tėviškė. Tai labai svarbu jaunimui“.
Mokytoja lituanistė, buvusi kolega Irena Arlauskienė taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie naująją A. Žibaičio knygą.
Kalbėtojų ir norinčių pasveikinti leidinio autorių buvo daug – pusantros valandos neužteko išsakyti visiems įspūdžiams apie naująjį leidinį.
„Rašiau tarsi vienos parapijos istoriją, bet knyga domisi ir švėkšniškiai, ir šilutiškiai, ir iš kitur atvykusieji“, – maloniai stebisi leidinio autorius A. Žibaitis.
Knyga iliustruota senus laikus menančiomis nuotraukomis. Jose galima rasti pažįstamų veidų, švenčių, lauko darbų akimirkų. Galima pamatyti pastatų, kurių ne visi ir beišlikę.
Naujojo leidinio apžvalgą parengusi Aleksandro Stulginskio universiteto docentė Nijolė Špokienė apie naująją knygą atsiliepia tokiais žodžiais: „Knygą lengva skaityti – ją rašė lituanistas. Aprašomi įvykiai siekia XVI amžių, kai Valakų reformos dokumentuose pirmą kartą paminėtas Gardamas, ir tęsiasi iki šių dienų, iki dabartinių Gardamo seniūnijos reikalų: ūkinių rūpesčių, tuštėjančių kaimų ir mokyklų, savo miestelį puošiančių žmonių, švenčių ir kitų renginių. Analizuojamas gana ilgas Žemaitijos paribio istorijos tarpsnis – apie 450 metų. Per tą laiką Teneniu nutekėjo daug vandens, Lietuvos žemę, kaip slenkstį tarp didelių valstybių, ne kartą mindė svetimų armijų kariai, bet tauta išgyveno ir marą, ir karus, ir ilgametę okupaciją. Kas padėjo išlikti mažytei mūsų valstybei? Kaip išlaikėme savo kalbą ir tautinę savimonę? Kas palaikė žmonių dvasinę stiprybę? Į šiuos klausimus rasime atsakymą Anatolijaus Žibaičio knygoje „Gardamo istorijos vingiai“.

„Pamario“ inf.

„Esi graži ir nuostabi žvaigždutė...“ – gražiu balsu traukė knygos autoriaus anūkė Anika Vaitiekūnaitė.

„Esi graži ir nuostabi žvaigždutė…“ – gražiu balsu traukė knygos autoriaus anūkė Anika Vaitiekūnaitė.

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė pasakojo vasaras leidusi pas senelius Ramuvos kaime, kuris aprašytas knygoje apie Gardamą.  Petro Skutulo nuotr.

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė pasakojo vasaras leidusi pas senelius Ramuvos kaime, kuris aprašytas knygoje apie Gardamą.
Petro Skutulo nuotr.

Į knygos sutiktuves atvyko Anatolijaus Žibaičio bendraklasis Jonas Silius iš Priekulės. Jis 50 metų dirbo vaikų chirurgu, o dabar bitininkauja.

Į knygos sutiktuves atvyko Anatolijaus Žibaičio bendraklasis Jonas Silius iš Priekulės. Jis 50 metų dirbo vaikų chirurgu, o dabar bitininkauja.

Į Anatolijaus Žibaičio knygos „Gardamo istorijos vingiai“ sutiktuves susirinko gausus skaitytojų būrys.

Į Anatolijaus Žibaičio knygos „Gardamo istorijos vingiai“ sutiktuves susirinko gausus skaitytojų būrys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo antros Velykų dienos vairuotojų laukia pokyčiai

Balandžio 1 d., pirmadienį, kai yra antroji Velykų diena, o laikrodžiai sekmadienio naktį pasukti viena valanda į priekį, pereita į vasaros laiką, vairuotojų laukia pokyčiai. Tad susikaupti šventinį ilgąjį savaitgalį teks daugiau.  Antrąją Velykų dieną, balandžio 1-ąją, nors minima ir melagių diena, šalies magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose keičiasi maksimalus leistinas greitis. Nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos lengvųjų automobilių, motociklų ir triračių vairuotojai greitkeliuose gali važiuoti maksimaliu 120 km/val. greičiu, o magistralėse – 130 km/val. greičiu. Balandį prasideda vasarinių

Valstybė ir šiemet skatins stojančiuosius į pedagogiką

Šiemet į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų į darbo rinkai svarbias studijas. Pirmą kartą formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,7 mln. eurų (2023 m. – 14,1 mln. eurų). Tokį sprendimą šiandien Vyriausybė. „Norime paskatinti jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios labai svarbios valstybei, darbo rinkai. Stebint augantį tam tikrų specialistų poreikį, šiemet vėl

Policija – apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Kovo 27 d. naktį bute Juknaičiuose rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. ankstų rytą namuose Bikavėnų k., Vainuto sen., rastas moters, gim. 1977 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kovo 27 d. popietę namuose Jaunimo al., Šilutėje, pas jaunuolį, gim. 2005 m., rasta 10 vnt. buteliukų, kuriuose galimai yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Orai: dienomis bus keliolika laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artimiausiomis dienomis. Gera žinia – bus šilta. Kovo 28 d., ketvirtadienį, naktis buvo be lietaus. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s. Temperatūra 2-7 laipsniai šilumos. Dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietryčių, 9-14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Temperatūra 12-17 laipsnių šilumos. Kovo 29 d., penktadienį, naktį daug kur palis, dieną vietomis silpnas lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 7-12 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8-13 m/s, kai kur gūsiai iki

Taip pat skaitykite