Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis.

Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330 Gardamo seniūnijos gyventojų perkopę 65 metų slenkstį, nemažai skaičiuoja 80–85 metus. „Vaikai išvažiavę ir išvažinėja. Gerai, jeigu kas perima tėvų ūkį…“ – sakė moterys. Kita atitarė: „Galima ir Lietuvoje gyventi. Mano vaikai ir anūkai Lietuvoje pasiliko“.
Atvažiavo Savivaldybės tarybos nariai Laimutė Uselienė, Antanas Kubaitis. Smagus į susitikimą atskubėjo Gardamo šv. Roko parapijos klebonas Antanas Gylys. Pamažu salė prisipildė.

Po susitikimo iš salės eidami žmonės žvelgė į seniūnijos pastato sieną puošiantį Lietuvos jubiliejui skirtą ryškų ženklą.

Apie seniūnijos darbus
Meras Vytautas Laurinaitis atvyko kartu su vicemeru Algiu Bekeriu, administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu, direktoriaus pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu, Šilutės r. policijos komisariato viršininku Artūru Mikalausku, „Šilutės vandenų“, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktoriais Alfredu Markvaldu, Laima Dumšiene ir kitais.
Pirmoji apie Gardamo seniūnijos praėjusių metų darbus papasakojo laikinoji seniūnė B. Pocevičienė.

Gardamo seniūnija 2017–ais
Pernai seniūnijoje buvo 1824 gyventojai: iki 18 metų amžiaus yra 297, nuo 18 iki 65 metų – 1193, 65 m. ir vyresnių – 334 žmonės. Seniūnijos teritorijoje yra 39 kaimai, nė vieno gyventojo nebelikę Meiželiuose. Gyvenamąją vietą deklaravo 78 atvykę asmenys, 49 emigravo, 41 išvyko gyventi į kitas seniūnijas, 21 mirė. Yra 12 socialinės rizikos šeimų, kurios augina 27 vaikus. Pernai išmokėta per 98 tūkst. Eur įvairių socialinių išmokų, 51 tūkst. Eur sudarė socialinės pašalpos. 2016 m. šios sumos buvo didesnės. Užimtumui ir viešiesiems darbams pernai teko per 11 tūkst. Eur, 2016 m. – per 7000 Eur. Viešuosius darbus dirbo 12 asmenų.
Gardamo seniūnijoje yra 147,6 km vietinių kelių: 4,6 km asfaltuotų, 97,7 km žvyrkelių, per 45 km gruntinių. Keliams tvarkyti pernai gauta beveik 46 tūkst. Eur, iš to skaičiaus per 34 tūkst. Eur panaudota vietiniams.
Veikia 6 seniūnaitijos. Seniūnaičiai – veiklūs renginių organizatoriai, aktyvūs ir seniūnijos pagalbininkai. Aktyviausias – Žakainių seniūnaitis Sigitas Jakštas.
Įregistruotos 4 bendruomenės. Strateginis praėjusių metų seniūnijos renginys – „Piliakalnių sakmės“. Renginių buvo gausu, nes artėjo Valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejus. Pradėta nauja tradicija – surengtas Padėkos vakaras. Jau žinoma tradicinė šventė Šyliuose „Gandro dovanos“.
Šiemet planuojama išasfaltuoti Gardame Šaulių ir Tenenio gatves, sutvarkyti Gardamo kapinių senuosius vartus, suremontuoti seniūnijos salės grindis, sutvarkyti Žagatų kapines ir Eidaičių piliakalnį.
„Dėkoju, kad visi mane palaikėte“, – užbaigė kalbą seniūnė, nesulaukusi nė vieno priekaišto, o susitikimo pabaigoje iš salės pasigirdo: „Birutė labai gera…“ Matyt, taip Savivaldybės vadovams priminta, kad Gardamo seniūno konkursą turėtų laimėti Birutė Pocevičienė, jau daug metų dirbanti seniūnijoje, gerai pažįstanti vietos žmones, paprasta ir maloni moteris.

Į susitikimą su rajono vadovais prisirinko pilnutėlė salė gardamiškių, pirmoji iš kairės – seniūnė Birutė Pocevičienė.

Iš valdžios ataskaitų
Pernai Savivaldybės taryba surengė 11 posėdžių, svarstė 343 sprendimų projektus, priėmė 339 sprendimus. Meras išleido 70 potvarkių, pareiškė 112 padėkų, gavo 928 raštus, pasirašė 278 raštus.
Gavus 39,8 mln. Eur pajamų, rajono biudžeto planas įvykdytas 101,5 proc., pajamų 2,7 mln. Eur gauta daugiau negu 2016 m. Planuota išlaidų 41,4 mln. Eur, išleista 41,2 mln. Eur. Švietimui teko 16,3 mln. Eur, tai sudarė 44 proc. visų išlaidų.
Dabartinė Savivaldybės taryba 2015 m. rado 9,3 mln. paimtų paskolų, sausio 1 d. šių ilgalaikių paskolų tebėra negrąžinta 8,7 mln. Eur. Pernai grąžinta 981 tūkst. eurų. Šie skaičiai paminėti žmogui iš salės pasiteiravus: „O skolų negrąžinat?“. S. Šeputis paaiškino: „Skolas ne visą laiką pavyksta taip grąžinti, kaip norėtųsi. Štai jūsų kaimynams Švėkšnoje sutvarkė gatves, o pinigų dar negavome… Nėra skolų už įstaigų šilumą, vandenį, nėra jų ir Šilutės autobusų parkui. Tik dar nepadengta komunalinių atliekų rinkliavos skola, kurią sudaro senjorams taikyta rinkliavos nuolaida. Noriu padėkoti ir jūsų seniūnijos gyventojams, kad sumažinote komunalinių atliekų kiekį, kad rūšiuojate, o išrūšiuotos išvežamos ne į sąvartyną, bet perdirbti“.
Meras pranešė, kad įvyko konkursas, pasikeitė atliekų tvarkymo operatorius, bus peržiūrėta ir rinkliavos kaina.
Pasidžiaugta, kad pernai Gardame atidaryta vaikų ugdymo grupė, nupirkta baldų, planuojama padaryti vaikams žaidimų aikštelę, tvarkyti bendruomenės namus. Vykdomas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektas, į jį patenka ir Gardamas. Melioracijai, mero teigimu, skirta mažai lėšų: „Žinau, kad Šyliuose tvinsta…“
S. Šeputis sakė, kad per 3 metus turėtų būti išasfaltuotas kelias iš Gardamo į Ramučius, dėl jau girdėto tokio pažado sujudusių žmonių paklausė, ar šie važiuoja keliu iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę. Išties tądien ir šių eilučių autorė pajuto, koks tas kelias… Baisesnis Šilutės rajone vargu ar bėra…

Gardamiškiams ataskaitas pateikė (iš kairės): Virgilijus Pozingis, Artūras Mikalauskas, Vytautas Laurinaitis ir Sigitas Šeputis.

Pernai – 8 vagystės
Anot policijos viršininko A. Mikalausko, iš bendrojo pagalbos centro pernai rajone gauti 8227 pranešimai, tai 750 mažiau negu 2016 m. Gardamas pagal nusikalstamas vietas rajone dalijasi 4-5 vieta su Žemaičių Naumiesčiu. Tik 3,6 proc. visų įvykių užregistruota Gardamo seniūnijoje. Tai 8 vagystės, 6 smurto artimoje aplinkoje atvejai, sulaikyti 4 neblaivūs vairuotojai, buvo 2 eismo įvykai, išaiškintas 1 naminės degtinės gamintojas. Iš salės vyras tarstelėjo: „Reikėjo tą vieną palikti…“ Per salę nuvilnijo juokas.
Pernai rajone sulaikyti 95 neblaivūs vairuotojai, jiems nustatytas vidutinis ar sunkus girtumas. Tai nuo pernai jau įtraukiama į nusikalstamų veikų skaičių. 2016 m. ištirta 45 proc. nusikaltimų, o pernai – 72 proc. Policijos vadovas priminė, kad vogta iš laisvai prieinamų vietų, kai patalpos, automobiliai paliekami neužrakinti. Brangūs daiktai namuose, automobiliai palikti neužrakinti.
Kleboną domino vagystės iš Švėkšnos klebonijos tyrimas. A. Mikalauskas atsakė, kad tiria specialistai iš Tauragės VPK, detalesnės informacijos neturi.
Gyventojai klausė, ar galės gauti atliekų konteinerių. Meras sakė, kad didžiųjų jau dalinta, ko gero, jų dar bus, tik seniūnija turėtų surinkti informaciją, kiek gyventojams jų reikės.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų