Gamtos stichijos, gaisrai ir ilgapirščiai – kokios grėsmės kyla sodyboms žiemą ir kaip jų išvengti?

Atėjus žiemai, prasideda kaimo sodybų, sodo namelių ir vasarnamių tuštėjimo metas. Tačiau specialistai primena – iš šių vasaros rezidencijų žiemoti grįžtant į miestus, vien užrakinti namų duris neužtenka. Šaltasis sezonas ar ilgapirščiai sodyboms ir kitiems pastatams žiemą gali pridaryti rimtų nemalonumų, todėl privalu pasirūpinti tiek nekilnojamojo turto (NT) infrastruktūra, tiek saugumu.

NT žalos siekia 6 mln. eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo – gamtos stichijos, ugnis, vandentiekio avarijos ir vagys NT savininkams sukelia nemenkos žalos. Per šiuos metus užfiksuota NT žalų už daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiausia nemalonumų pridarė gamtos stichijos – dėl audrų, liūčių ir vėjo išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. Tuo tarpu dėl vandens išsiliejimų ir netvarkingo vandentiekio nuostoliai siekė 1,5 mln., o ugnis ir gaisrai bendrovės klientams pridarė nuostolių už 1,3 mln. eurų.

Minėtų žalų, kaip pastebi ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, būtų galima išvengti – tam reikia tinkamai atlikti namų darbus.

„Šaltasis sezonas gyventojų sodyboms ar kitiems tik vasarą naudojamiems pastatams dažnai sukelia nemenkų rūpesčių. Jų neretai pridaro gamtos reiškiniai – gausūs krituliai, medžių lapai, audros, vėjas ar sniegas. Nemalonumai kartais kyla ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar netgi ne vietoje paliktų drabužių. Taip pat, ilgesniam laikui išvykdami iš sodybų, galime sulaukti ilgapirščių. Nors šios grėsmės dažnos, jos lengvai suvaldomos“, – sako A. Jusė.

Žalą kelia ir vanduo, ir šaltis

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tik vasarą naudojamus namus pradėti ruošti žiemai būtina iškart po to, kai medžiai numeta lapus. Pastarieji, A. Jusės teigimu, gali imti kauptis vandens nutekėjimo latakuose, lietvamzdžiuose ir kanalizacijoje, taip šias sistemas užkimšdami.

„Pradėjus lyti, rūpesčių būna dar daugiau. Vanduo, tikėtina, skverbsis namo konstrukcijomis, pažeis medines sienas, o metalinės dalys ims rūdyti. Tačiau grėsmę turtui kelia ne tik lietus. Gausiai iškritęs sniegas dažnai kaupiasi ant stogo, jį pažeisdamas. Taip pat pridaro bėdų lietvamzdžiams, latakams“, – teigia draudimo ekspertė.

Todėl, pasak A. Jusės, šaltuoju sezonu gausiau iškritus krituliams, reiktų planuotis kelionę į sodybą, o atvykus gerai apžiūrėti pastatą, užkurti jame esančią krosnį ar įjungti šildytuvą. Priešingu atveju ilgai nešildomose patalpose gali kauptis drėgmė, kuri, tikėtina, pridarys žalos sienoms, grindims ar viduje paliktiems daiktams.

„Namui įšilus, pasikeis oro cirkuliacija. Ji svarbi palėpės patalpoms, virš kurių dažnai susiformuoja ledo sluoksnis. Pastarąjį šiluma ištirpdys, neleisdama pažeisti pastato stogo ar konstrukcijų. Svarbu ir tai, kad sušalęs vanduo neretai pridaro žalos ir vamzdynams. Todėl nuolatos nešildomose patalpose reiktų jį užsukti. Taip pat nepalikti vandens įvairiose talpose, kurias susiformavęs ledas kartais susprogdina“, – pataria pašnekovė.

Turtą saugo ir geri santykiai su kaimynais

A. Jusė pažymi, jog dažna grėsmė sodybose ar sodo nameliuose yra ir netvarkinga elektros instaliacija, kuri gali sukelti trumpą jungimą, kuris, tikėta, įžiebs gaisrą.

„Dėl žemos temperatūros neretai skeldėja laidų izoliacija, o besikaupianti drėgmė sukelia kibirkščiavimą. Taip kyla gaisro pavojus, kurio tikimybę tik padidina nereikalingi daiktai ar drabužiai, palikti šalia elektros įvadų ar kištukinių lizdų. Ant degių paviršių užkritusi kibirkštis gali lengvai įžiebti ugnį. Todėl šiose vietose nepalikti daiktų bei išjungti elektros tiekimą išvykstant ilgam yra ne tik rekomenduojama, bet ir būtina“, – akcentuoja A. Jusė.

Ji priduria – grėsmę tik šiltuoju sezonu naudojamam NT kelia ir vagys. Ilgai be priežiūros palikti namai yra neapsaugoti nuo ilgapirščių įsilaužimo, jei nėra pasirūpinta signalizacija, spynomis ar vaizdo stebėjimo kameromis.

„Šie saugumo sprendimai yra patikimi, tačiau turtą apsaugo ir geri santykiai su kaimynais. Jie gali pastebėti bei pranešti apie šalia besisukinėjančius įtartinus asmenis. Ilgapirščius taip pat atbaido ir šviestuvai su judesio davikliais, ir pačių šeimininkų sąmoningumas. Jei ant palangių bei kitose gerai matomose namų vietose nepaliksime brangių daiktų, įrenginių, saugiai garažuose ar sandėliukuose užrakinsime sodo techniką, dviračius, dėl savo turto galėsime būti ramesni“, – pabrėžia A. Jusė.

 ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite