Gamtos jėgos nenuspėjamos – ką reikia žinoti automobilių vairuotojams

Ekspertai pastebi, kad dėl permainingų orų vairuotojai pastaraisiais mėnesiais patyrė daug nuostolių dėl automobilių, ne išimtis ir pastarosios dienos, kai pavasaris prasidėjo su pūga bei didžiuliu vėju.

Tačiau duomenys rodo, kad ir visi praėję metai buvo itin permainingi, o stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių transporto priemonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl stichinių nelaimių nukentėjus automobiliams  buvo išmokėta daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtiems nuostoliams padengti.   Vis sudėtingiau nuspėti, ką dar gali iškrėsti gamta ir kaip apgadinti žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis labiau neduoda ramybės tiek šalies gyventojams, tiek ir ekspertams, kurie nuolat stebi susidariusią situaciją.

„Kalbant apie sumas, skaičiuojame, kad 2022 metais iš viso išmokėjome vairuotojams daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtoms žaloms dėl stichinių nelaimių padengti“, – komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Kruša ir hidrosmūgiai

Anot jo, didžiausią kiekį realių gamtos jėgos nuostolių automobiliams žmonės patyrė pernai metų pradžioje bei vasarą. „Stipriai žmonių turtas nukentėjo būtent praėjusių metų vasarą – tai buvo rekordiniai skaičiai, kai gamtos stichijos suniokojo automobilius. Vienas iš išskirtinių atvejų buvo Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledų gabaliukai tiesiog sukapojo krūvos automobilių kapotus ir stogus. Taip pat vasara išsiskyrė tuo, kad dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai, buvo hidrosmūgių padarytų nuostolių“, – praėjusios vasaros nuostolius apžvelgia draudimo ekspertas. Jis pažymi, kad būtent kruša ir hidrosmūgiai ar apsemtos stovėjimo aikštelės automobiliams pridaro daugiausiai nuostolių.

„Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staiga susiformavusią balą, į variklį patenka vandens ir įvyksta hidrosmūgis, o apsėmus stovėjimo aikštelę ir joje esančius automobilius – sugadinami įvairūs valdymo blokai, elektros instaliacija, salonas. Praėjusiais metais tokių nuostolių vidutinė išmoka buvo 3118 eurų.

Kalbant apie krušos padarytus nuostolius, praėjusiais metais vidutinė išmoka siekė 1477 eurų. Bendrai kalbant apie stichines nelaimės ir automobilius – vidutinė nuostolio suma pernai siekė 1628 eurus“, – komentuoja G. Petrikas. Ekspertas pataria liūties metu nevažiuoti per apsemtą gatvę, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Pernai didžiausias tokio nuostolio dydis buvo 57 tūkst. eurų, todėl liūties metu pamačius apsemtą gatvę geriau sustoti.

„Automobiliuose yra vis daugiau elektronikos prietaisų, todėl ją saugoti būtina – įvykus nuostoliams, susijusiems su vandeniu, nedelsiant reikėtų išjungti elektros įtampos tiekimą, atlikti automobilio džiovinimą autoservise“, – pastebi ekspertas.

Skraidantis šiltnamis padaro nuostolių už kelis tūkstančius eurų

Anot Giedriaus Petriko, daug nuostolių dėl automobilių vairuotojai patiria ir siautus stipriam vėjui.

„Klasika jau tapusi atsargumo priemonė – nestatyti automobilių po dideliais, senais medžiais. Žinoma, geriausia per audrą nepalikti automobilio po bet kokiu medžiu. Išties yra rizika, kad, nuvirtus medžiui, jūsų transporto priemonė bus sugadinta nepataisomai. Pernai metais tokia didžiausia žala atsiėjo 21 tūkst. eurų. Esant itin dideliam vėjui, su kokiu susidūrėme praėjusių metų pradžioje, gali ne tik nulūžti šaka, bet ir visas medis“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Jis pastebi, kad pernai, esant dideliam vėjui, žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai buvo sugadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, skraidė savi ar kaimynų batutai, šiltnamiai. Pastarieji sugadina automobilių stogus, šonus, nubraižo paviršių ar išdaužo stiklus. Didžiausias nuostolis automobiliui pernai dėl skraidančio šiltnamio buvo padarytas už 3,5 tūkst. eurų.

„Todėl labai svarbu ne tik galvoti apie automobilius, kur jie stovi, bet ir atkreipti dėmesį į daiktus, kurie yra aplink, kas gali būti pakelta vėjo. Bet kokius tokius daiktus vertėtų tvirtai pritvirtinti prie stacionaraus paviršiaus, kad nebūtų sugadintas nei savas, nei svetimas turtas“, – pažymi Giedrius Petrikas.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, kasmet gamtos stichijos darosi vis aršesnės ir atnešančios vis daugiau nuostolių žmonių turtui – transportui ir būstui. „Būtent todėl turime išmokti su jomis gyventi, prisitaikyti ir atrasti būdų, kaip tinkamiausiai saugoti savo turtą bei piniginę nuo nenumatytų išlaidų ir nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti apie Volvo raktų gamybą?

volvo raktai

Volvo raktų pririšimas prie imobilaizerio yra būtina procedūra norint pasirūpinti papildomu raktu arba nauju, kai visi pametami. Taip yra dėl to, jog jau keliasdešimt metų Volvo savo automobiliuose naudoja imobilaizerį – elektroninę sistemą, kuri blokuoja automobilio užvedimą neturint pririšto rakto. Taigi, ką daryti jeigu visi raktai pasimetė arba reikia pagaminti atsarginį? Volvo raktų gamyba, kai visi raktai pamesti Itin populiarus gamintojas Lietuvoje, pasiteisinęs dėl savo patvarumo, komforto ir pravažumo. Lietuvoje iki šiol galima rasti nemažai jau trečią dešimtmetį skaičiuojančių V70,

Saugus paspirtukininkas kelyje. Pasak draudikų, ši misija vis dar neįmanoma

Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai ir vasarą ragina paspirtukų vairuotojus į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.   Nedėvi šalmo Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų jaunuolių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėje. Apklausa

Sulaikyti neblaivūs vairuotojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Birželio 10 d. po pietų gyvenamojo namo kieme Barvų k., Saugų sen., neblaivus (3,82 prom.) vyras, gim. 1990 m., vairavo automobilį ,,Volkswagen Sharan“. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. popietę Švėkšnoje sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (1,68 prom.) vyras, gim. 1997 m. Jis buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 10 d. per pietus Barvų k., Saugų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4“, kurį vairavo neblaivi (3,25 prom.) moteris, gim. 1995

Apdovanoti gabiausi ir talentingiausi Šilutės krašto mokiniai ir jų mokytojai

Birželio 11 d. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vicemerai Daiva Žebelienė ir Tomas Budrikis, administracijos direktorius Andrius Jurkus padėkos raštais ir dovanų čekiais apdovanojo mokinius už aukštus asmeninius akademinius pasiekimus ir aktyvią veiklą. Pagerbti ir mokiniai, laimėję prizines vietas tarptautiniuose ir šalies konkursuose, olimpiadose. Iš viso apdovanota net 40 jaunųjų pamariškių. Iškilmingos ceremonijos metu padėkos raštai įteikti ir šiuos talentus ugdantiems pedagogams.   Apdovanojimai šiais metais skirti šiems mokiniams ir jų mokytojams: Aironui Eglinskui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos

Taip pat skaitykite