Gamtos jėgos nenuspėjamos – ką reikia žinoti automobilių vairuotojams

Ekspertai pastebi, kad dėl permainingų orų vairuotojai pastaraisiais mėnesiais patyrė daug nuostolių dėl automobilių, ne išimtis ir pastarosios dienos, kai pavasaris prasidėjo su pūga bei didžiuliu vėju.

Tačiau duomenys rodo, kad ir visi praėję metai buvo itin permainingi, o stichinės nelaimės pridarė daug nuostolių transporto priemonėms. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dėl stichinių nelaimių nukentėjus automobiliams  buvo išmokėta daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtiems nuostoliams padengti.   Vis sudėtingiau nuspėti, ką dar gali iškrėsti gamta ir kaip apgadinti žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis labiau neduoda ramybės tiek šalies gyventojams, tiek ir ekspertams, kurie nuolat stebi susidariusią situaciją.

„Kalbant apie sumas, skaičiuojame, kad 2022 metais iš viso išmokėjome vairuotojams daugiau nei 1,3 milijono eurų patirtoms žaloms dėl stichinių nelaimių padengti“, – komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Kruša ir hidrosmūgiai

Anot jo, didžiausią kiekį realių gamtos jėgos nuostolių automobiliams žmonės patyrė pernai metų pradžioje bei vasarą. „Stipriai žmonių turtas nukentėjo būtent praėjusių metų vasarą – tai buvo rekordiniai skaičiai, kai gamtos stichijos suniokojo automobilius. Vienas iš išskirtinių atvejų buvo Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledų gabaliukai tiesiog sukapojo krūvos automobilių kapotus ir stogus. Taip pat vasara išsiskyrė tuo, kad dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai, buvo hidrosmūgių padarytų nuostolių“, – praėjusios vasaros nuostolius apžvelgia draudimo ekspertas. Jis pažymi, kad būtent kruša ir hidrosmūgiai ar apsemtos stovėjimo aikštelės automobiliams pridaro daugiausiai nuostolių.

„Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staiga susiformavusią balą, į variklį patenka vandens ir įvyksta hidrosmūgis, o apsėmus stovėjimo aikštelę ir joje esančius automobilius – sugadinami įvairūs valdymo blokai, elektros instaliacija, salonas. Praėjusiais metais tokių nuostolių vidutinė išmoka buvo 3118 eurų.

Kalbant apie krušos padarytus nuostolius, praėjusiais metais vidutinė išmoka siekė 1477 eurų. Bendrai kalbant apie stichines nelaimės ir automobilius – vidutinė nuostolio suma pernai siekė 1628 eurus“, – komentuoja G. Petrikas. Ekspertas pataria liūties metu nevažiuoti per apsemtą gatvę, nes pasekmės gali būti labai skaudžios. Pernai didžiausias tokio nuostolio dydis buvo 57 tūkst. eurų, todėl liūties metu pamačius apsemtą gatvę geriau sustoti.

„Automobiliuose yra vis daugiau elektronikos prietaisų, todėl ją saugoti būtina – įvykus nuostoliams, susijusiems su vandeniu, nedelsiant reikėtų išjungti elektros įtampos tiekimą, atlikti automobilio džiovinimą autoservise“, – pastebi ekspertas.

Skraidantis šiltnamis padaro nuostolių už kelis tūkstančius eurų

Anot Giedriaus Petriko, daug nuostolių dėl automobilių vairuotojai patiria ir siautus stipriam vėjui.

„Klasika jau tapusi atsargumo priemonė – nestatyti automobilių po dideliais, senais medžiais. Žinoma, geriausia per audrą nepalikti automobilio po bet kokiu medžiu. Išties yra rizika, kad, nuvirtus medžiui, jūsų transporto priemonė bus sugadinta nepataisomai. Pernai metais tokia didžiausia žala atsiėjo 21 tūkst. eurų. Esant itin dideliam vėjui, su kokiu susidūrėme praėjusių metų pradžioje, gali ne tik nulūžti šaka, bet ir visas medis“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Jis pastebi, kad pernai, esant dideliam vėjui, žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai buvo sugadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, skraidė savi ar kaimynų batutai, šiltnamiai. Pastarieji sugadina automobilių stogus, šonus, nubraižo paviršių ar išdaužo stiklus. Didžiausias nuostolis automobiliui pernai dėl skraidančio šiltnamio buvo padarytas už 3,5 tūkst. eurų.

„Todėl labai svarbu ne tik galvoti apie automobilius, kur jie stovi, bet ir atkreipti dėmesį į daiktus, kurie yra aplink, kas gali būti pakelta vėjo. Bet kokius tokius daiktus vertėtų tvirtai pritvirtinti prie stacionaraus paviršiaus, kad nebūtų sugadintas nei savas, nei svetimas turtas“, – pažymi Giedrius Petrikas.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, kasmet gamtos stichijos darosi vis aršesnės ir atnešančios vis daugiau nuostolių žmonių turtui – transportui ir būstui. „Būtent todėl turime išmokti su jomis gyventi, prisitaikyti ir atrasti būdų, kaip tinkamiausiai saugoti savo turtą bei piniginę nuo nenumatytų išlaidų ir nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką svarbu žinoti prieš perkant elektrinius traktorius vaikams?

Elektriniai traktoriai yra populiariausia pramoginė priemonė vaikams, kuri gali suteikti jiems daug linksmybių ir pramogų. Tačiau, prieš perkant elektrinį traktorių vaikams, svarbu žinoti keletą dalykų, kad užtikrintumėte vaiko saugumą ir jis su juo smagiai jaustųsi. Čia jums pateiksime keletą patarimų, kaip juos išsirinkti, kad vaikiški traktoriai būtų šauni pramoga visai šeimai. Pirma, svarbu žinoti, kad visi elektriniai traktoriai yra skirti įvairių amžiaus grupių vaikams. Prieš perkant traktorių, reikia susipažinti su gamintojo teikiamomis rekomendacijomis, koks traktorius jam tinkamas. Taip nesukelsite pavojingos

Kodėl verta investuoti į kokybiškas plaukų kirpimo mašinėles?

Jei turite noro ir poreikio įsigyti profesionalią kirpimo mašinėlę, tačiau neturite pakankamai žinių pasirinkti ir suprasti, kuo šiuolaikinės mašinos skiriasi viena nuo kitos, mes padėsime rasti techninius skirtumus ir pasirinkti paprastą, ir pelningą pirkinį. Šiandien pasitelkus tinklaraščius ir internetą madinga rūpintis savimi namuose. Štai kodėl matome, kaip įvairūs profesionalūs prietaisai migruoja iš grožio salonų naudojimui į namus. Kirpimo mašinėlės jau nustojo būti prietaisu vien profesionalams. Pasaulio inžinieriai ir dizaineriai kasmet tobulina įrenginį, kad šis populiarus prietaisas būtų patogesnis ir saugesnis

Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų. „Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir

Kaip sekėsi rinkimuose Klaipėdos regiono merams?

Klaipėdos regiono plėtros taryboje bus permainų. Joje dirbs ir buvusių, ir naujų merų, tarybų narių, o veikla prasidės patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus. Žinoma, ir naujosioms politikų taryboms apsisprendus, ką jos deleguos į Regiono plėtros tarybą. Klaipėdos regiono plėtros taryboje svarstomi šių savivaldybių reikalai: Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Šilutės, Kretingos, Skuodo r., Neringos savivaldybių. Ilgas kelias per kopas Šis meras eina 50-uosius metus. Jis – iš anapus marių. Buvo žvejys-motoristas, kasininkas-inspektorius, miško darbininkas. Nuo 2013 metų – meras. Baigęs Klaipėdos

Taip pat skaitykite