Gamtos fotografei nusišypsojo sėkmė nufotografuoti laisvėje lūšį

Savo feisbuko paskyroje entuziastinga gamtos vaizdų, paukščių ir įvairių gyvūnų fotografė Laima Šiaudvytienė neseniai paskelbė unikalių fotografijų ir papasakojo apie netikėtai vakare ant geležinkelio bėgių Kavolių miške sutiktą lūšį. Atvejis labai retas, juk ir ne kiekvienas medžiotojas galėtų pasigirti miške matęs šią baikščią laukinę katę…  

  • Lūšis (Lynx lynxFelis lynx), plėšriųjų (Carnivora) būrio, katinių (Felidae) šeimos žinduolis.
  • Paplitusi Europoje, Šiaurės, Vidurio ir Vakarų Azijoje; Šiaurės Amerikoje gyvena kanadinė lūšis (Lynx canadiensis, Felis canadiensis). Kūno ilgis 80–110 cm, uodegos – 5–19 cm, masė 8–19 kg, kartais iki 30 kilogramų. Gelsvai ar pilkšvai rusva. Nugara ir šonai išmarginti tamsiomis dėmelėmis. Ausų viršūnėse yra ilgų plaukų šepetėliai, manoma, kad jie pagerina klausą. Kojos stiprios, ilgos. Letenos didelės, apaugusios plaukais. Uodega trumpa. Gyvena dideliuose tankiuose miškuose, gerai laipioja medžiais. Medžioja naktį.
  • Minta kiškiais, peliniais graužikais, paukščiais, kartais stirnomis, kitais elniniais. Poruojasi vasario–kovo mėnesiais. Nėštumas 60–74 d.; veda 2–3 jauniklius. Lietuvoje lūšių daugiausia yra šiaurytinės dalies miškuose. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, reta.

Inf. iš https://www.vle.lt/straipsnis/lusis/ © Vytautas Knyva

Dozė adrenalino

Savo susitikimą su lūšimi Laima aprašo taip: „Na, šiandien turėjau adrenalino, pamačiusi visai netoli namų tokį man dar nematytą gyvūną – lūšį. Kaip visada, vakare susiruošiau į foto medžioklę, mat visi žvėrys išeina į pamiškę vakare.

Planavau nufotografuoti gal kokį stirniną ar stirnų, gal kokią lapę pamatysiu. Ir grįždama ties geležinkeliu matau einantį kažkokį žvėrį… Buvo gana toli ir jau tamsu. Vis tiek iš toliau nufotografavau…“

Išdidinusi nufotografuotą vaizdą Laima suprato, kad tai ne koks nors stirninas, o visai kitoks žvėris, ir gana nemenkas. Deja, nuotraukos kokybė netenkino fotografės ir ji susiruošė į foto medžioklę toje pat vietoje kitą vakarą.

Įspūdžiais pasidalijo feisbuke

Savo FB ji rašo: „Šiandien vakare susiruošiau, dar buvo šviesu. Maniau, gal ją išvysiu ten pat. Einu –  akurat, visu grožiu tupi ant geležinkelio bėgių! Prisėlinau arčiau, manęs dar nemato, bet užstoja krūmai… Išlindau ir fotografuoju. Žiuri tiesiai į mane, imu jausti baimę… Galvoje sukasi mintys: ką reiks daryti, jei puls, kur bėgti? Namai dar tolokai. Gal geriau dingti iš čia? Pasukau į namų pusę, ji nupėdino į kitą pusę už krūmų. Pabandau apeiti iš kitos pusės, matau pareina bėgiais. Vėl fotografuoju. Rankos dreba, kokybė ne kažin kas, bet fotografuoju. Lūšis atsisuko, dar kartą pažiūrėjo į mane ir nusliūkino per bėgius į kitą pusę. Daugiau jos nebemačiau.

Va, toks ekstremalus vakaras buvo, grįždama dar kai ką sutikau, bet jau bus foto kitai dienai…“

Laima sakė  dar išvakarėse pasiskaičiusi apie lūšis internete. Ir nutarusi patikrinti vakarykščią vietą, kuri netoli jos namų ir girininkijos.

„Šiaip rašo, kad jie žmonių bijo, bėga nuo jų. Tik ką gali žinoti, kas žvėriui gali šauti į galvą… Dar vyro Vaclovo paklausiau, ar gali pulti. Sako, dujų balionėlį geriau pasiimk. Bet smalsumas buvo didesnis už baimę. Vyras iki šiol šio žvėries nėra matęs, bet įtarimų, kad netoliese esama lūšies turėjo. Aš pati miške grybaudama prieš metus buvau radusi stirnos kaulus. Juos nufotografavau ir parodžiau vyrui. Jis iškart sakė, kad panašu, jog tai lūšies darbas. Dar kaimynas prie savo sodybos miške buvo ją matęs.“

Laima Šiaudvytienė fotografuoja sisteminiu fotoaparatu SONY A6000 su kintamo židinio 70-350 mm objektyvu. Pati supranta, kad gyvūnams fotografuoti praverstų ir didesnio židinio (labiau galintis priartinti vaizdą) teleobjektyvas. Bet kartais ne technika, o fotografo drąsa ir užsispyrimas leidžia užfiksuoti unikalų kadrą.

Dar drąsioji fotografė sakė ne kartą mačiusi per geležinkelio bėgius einančias stirnas ir stirninus (jų nuotraukos – taip pat jos fotografijų rinkiniuose). Matyt, lūšis jų ten vakarais patyko.

Lūšių gausėja

2013 metais rašyta, kad Lietuvos gamtos fondo rūpesčiu Lietuvoje į laisvę paleista 13 lūšių: vidurio Lietuvoje, Žemaitijoje bei Suvalkijoje. Visi šie žvėrys paleisti su sekimo siųstuvais. Per devynerius metus, suprantama, lūšių Lietuvoje pagausėjo.

Šilutės rajono medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė sakė iš medžiotojų girdėjusi, kad šiuo metu mūsų krašte lūšių esama Kintų miške, aplinkui Žemaičių Naumiestį, miškuose Vainuto link.

Petras Skutulas

Iš gamtos fotografės Laimos Šiaudvytienės fotografijų albumų:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite