Galvosūkis įstatymų leidėjams: kaip pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose?

Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad  argumentuotai pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose galima „dėl vaiko ligos, šeimos nario ar artimo giminaičio netekties, kitų rimtų priežasčių“. Tai siūlančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė „valstietė“ Asta Kubilienė.
„Būtinybė  įstatyme įtvirtinti  tėvų teisę pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių aktualizavosi Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus pažymos formą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją ir nusprendus atsisakyti šios pažymos išdavimo pateisinti vaikų pamokų praleidimui dėl ligos. Iki šiol Švietimo įstatyme tėvų teisė pateisinti vaikų praleistas pamokas dėl svarbių priežasčių nebuvo įtvirtinta, taip pat įstatymas nenumatė svarbių priežasčių sąrašo“,– sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė.
Pagal galiojantį Švietimo įstatymą tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą – „tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą“. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad  „mokinys privalo lankyti mokyklą“.
„Todėl nenumačius įstatyme tėvų teisės pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių, neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga“,– sako A. Kubilienė.
Ji taip pat siūlo papildyti dabar galiojančią Švietimo įstatymo nuostatą, kuri suteikia teisę tėvams reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad tėvai (globėjai ir rūpintojai) turi teisę reikalauti, kad, nepažeidžiant vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės laisvės ir tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.
„Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose nėra galima išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės ir religijos laisvė“,– sako A. Kubilienė.
Parlamentarė tikisi, kad priėmus šias pataisas bus sustiprintos teisinės prielaidos užtikrinti tėvų ir vaikų sąžinės ir religijos laisvės įgyvendinimą švietimo sistemoje.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Hits: 42

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite