Galvosūkis įstatymų leidėjams: kaip pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose?

Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad  argumentuotai pateisinti vaiko nedalyvavimą pamokose galima „dėl vaiko ligos, šeimos nario ar artimo giminaičio netekties, kitų rimtų priežasčių“. Tai siūlančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė „valstietė“ Asta Kubilienė.
„Būtinybė  įstatyme įtvirtinti  tėvų teisę pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių aktualizavosi Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus pažymos formą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją ir nusprendus atsisakyti šios pažymos išdavimo pateisinti vaikų pamokų praleidimui dėl ligos. Iki šiol Švietimo įstatyme tėvų teisė pateisinti vaikų praleistas pamokas dėl svarbių priežasčių nebuvo įtvirtinta, taip pat įstatymas nenumatė svarbių priežasčių sąrašo“,– sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Kubilienė.
Pagal galiojantį Švietimo įstatymą tėvai turi pareigą užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą – „tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą“. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad  „mokinys privalo lankyti mokyklą“.
„Todėl nenumačius įstatyme tėvų teisės pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių, neįtvirtinus pavyzdinio svarbių priežasčių sąrašo, galima konstatuoti, kad įstatyme yra reguliavimo spraga“,– sako A. Kubilienė.
Ji taip pat siūlo papildyti dabar galiojančią Švietimo įstatymo nuostatą, kuri suteikia teisę tėvams reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad tėvai (globėjai ir rūpintojai) turi teisę reikalauti, kad, nepažeidžiant vaiko ir tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės laisvės ir tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas.
„Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose nėra galima išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) sąžinės ir religijos laisvė“,– sako A. Kubilienė.
Parlamentarė tikisi, kad priėmus šias pataisas bus sustiprintos teisinės prielaidos užtikrinti tėvų ir vaikų sąžinės ir religijos laisvės įgyvendinimą švietimo sistemoje.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite