„Gal Rusnė taps draugystės sodu, į kurį žmonės rinksis iš viso pasaulio…“
Ne atsitiktinai spalio 2-ąją Rusnėje ant Atmatos upės pylimo suplevėsavo Indijos, Lietuvos, Šilutės rajono savivaldybės ir Rusnės vėliavos. Čia atidengtas paminklas Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandžiui (Gandhi) ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach). Vieta paminklui pasirinkta ne atsitiktinė, manoma, kad priešais paminklą esantis namas yra buvusi žydų sinagoga. Paminklą sukūrė skulptorius Romualdas Kvintas, architektas – Saulius Plungė.
Hermanas Kalenbachas gimė ir augo Rusnėje. Nuo pat vaikystės buvo guvus, kupinas energijos, smalsus berniukas. Mokėsi Rusnėje, vėliau Tilžės gimnazijoje, po to – Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene. Tarp studijų savanoriu tarnavo kariuomenėje, metus dirbo. Net anglų-būrų karo metu Vokietijoje mokėsi, kaip namuose įrengti liftus, kitus mechanizmus. 1896-ųjų rugpjūtį atvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Su Mahatma Gandžio susipažino 1903-iais.
H. Kalenbachas tapo ne tik Mahatmos Gandžio artimu draugu, bet ir jo neginkluotos kovos idėjų finansiniu rėmėju. Pasak kraštiečio pedagogo V. Toleikio, H. Kalenbachas buvo pirmas ne indų kilmės žmogus, plačiai atvėręs savo piniginę. Indija nepriklausomybę išsikovojo tik 1947-aisiais, kai Lietuva buvo ją ką tik praradusi.
Mintis apie įamžinimą
Mintis įamžinti H. Kalenbacho ir M. Gandžio bičiulystę bemaž prieš dešimtmetį kilo kraštiečiui, daugelį metų Vilniuje gyvenančiam pedagogui Vytautui Toleikiui. Apie šių didžiavyrių bičiulystę jis ne kartą rašė spaudoje. Mintį apie paminklo statymą materializuoti ėmėsi žurnalistė Edita Mildažytė. Idėjai pritarė ir ją skleidė Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša. Idėjai pritarė H. Kalenbacho tautiečiai.
Į paminklo atidengimo iškilmes suplūdo daug garbių svečių. Rusniškiai moka džiaugtis ir sutikti svečius. Minioje netrūko apsirengusių tautiniais drabužiais. Šventinė eisena nuo seniūnijos iki promenados ant Atmatos pylimo lydėjo varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“ (vad. G. Raila). Atmatos upėje išsirikiavo Rusnės, Minijos kaimų laivai.
Paminklą atidengė Premjeras
Paminklą atidengė Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Indijos žemės ūkio jaunesnysis ministras Shri Mohanbhai Kundariya, pagrindinis paminklo rėmėjas Yusuf Kvadža Hamied, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Iškilmėse taip pat dalyvavo Lietuvos žemės ūkio viceministras Mantvydas Bekešius, nepaprastasis ir įgaliotasis Indijos ambasadorius Lietuvai, reziduojantis Varšuvoje Adžei Bisarija, Lietuvos ambasadorius Indijai, Nepalui ir Bangladešui Laimonas Talat-Kelpša, Mahatma Gandžio proanūkis Tušaras Gandis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianksi, Hermano Kalenbacho šeimos atstovas Eli Saridas, LR Seimo narys Artūras Skardžius, didžiulis būrys Vytauto didžiojo ir Kauno technologijos universitetuose studijuojančių Indijos jaunuolių.
Litvakai – istorijos rašytojai
Premjeras Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad ne vienerius metus puoselėta idėja tapo kūnu – atidengtas paminklas draugystei dviejų žmonių – dviejų tautų draugystei.
„Simboliška, kad būtent šiandien švęsdami 146-ąsias M. Gandžio gimimo metines pagerbiame ne tik šį didį žmogų, bet ir Mažosios Lietuvos sūnų jo gimtinėje. Indijos tautos tėvas M. Gandis –žmogus, kurio įtaka pasaulyje sunkiai nusakoma. „Garsiai tardamas – tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori pamatyti pasaulyje“ – M. Gandis pats negalėjo pamanyti, kokį turėjo poveikį savo šaliai ir kokie svarbūs jo žodžiai išliko iki šių dienų. Plačiai pasklidę po pasaulį litvakai buvo nepaprastai svarbios istorijos rašytojai. Ši dviejų draugų skulptūra – tai ir iš Lietuvos kilusių žydų litvakų pasaulinės įtakos pasiekimų liudijimas, kartu – tai paminklas Lietuvos ir Indijos draugystei“.
Gimė toje pačioje valstijoje
Indijos Respublikos žemės ūkio jaunesnysis ministras Shri Mohanbhai Kundariya pritarė, kad paminklas simbolizuoja glaudų Indijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Dėkojo Lietuvos ambasadoriui Indijoje L. Talat-Kelpšai, sakydamas, kad būtent jo nepailstamų pastangų dėka ryšiai plečiasi ir atskleidžia naujas perspektyvas. Jis kalbėjo:
„Šis paminklas primena kuriamą laisvą nuo priespaudos pasaulio vaizdinį. M. Gandis ir H. Kalenbachas abu tikėjo tokiomis amžinomis vertybėmis, kaip laisvė ir žmogiškumas. Abu suprato tiesos, taikaus pasipriešinimo, ne smurtu pagrįstos kovos svarbą ir vertę. Ir jie pavertė mūsų pasaulį geresne vieta. Man didelė garbė, kad esu gimęs Gudžarato valstijoje, būtent ten, iš kur kilęs ir M. Gandis. Lietuva taip pat praėjo smurto kovos kelią. Lietuvos žmonės susivienijo su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis ir, Gandžio pasaulėjautos vedami, ir laimėjo taikaus pasipriešinimo kovą. Šių pastangų dėka Lietuva tapo nepriklausoma“.
Indijos jaunesnysis ministras pasidžiaugė istoriniu įvykiu ir galimybe susitikti su M. Gandžio šeimos atstovu. Padėkojo visiems, prisidėjusiems, kad monumento idėja tapo realybe.
Paminklas – motinos atminimui
Pagrindinis paminklo rėmėjas, vienos didžiausių Indijos farmacijos kompanijos „Cipla“ savininkas Yusuf Kvadža Hamied į iškilmes atvyko su žmona Farida. Y. K. Hamied gimė Vilniuje 1936 m. Jo mama Liuba Derčanska gyvenimo meilę iš Indijos sutiko mokydamasi Berlyne. Šis paminklas dedikuojamas ir jos atminimui.
Šilutės karšto bendruomenės vardu kalbėjęs Šilutės r. savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad šios iškilios asmenybės įsikuria didžiausioje Lietuvos saloje, nuostabiame gamtos kampelyje, Rusnėje: „Mūsų krašte gimęs ir augęs H. Kalenbachas į gimtinę grįžta kartu su savo bendraminčiu, artimu draugu, vienu įžymiausiu kovotoju už Indijos laisvę M. Gandžiu. Kova už laisvę ir nepriklausomybę – Lietuvą ir Indiją vienijančios sritys, kurio rezultatas – galimybė pažinti ir iš naujo atrasti šias asmenybes. Ši išskirtinė vieta, kurioje susivienijo skirtingos, tačiau tuo pačiu ir artimos šalys, jų kultūros ir tradicijos. Paminklas taps bendruomenės dalimi, o promenada ves istorijos keliu mūsų krašto žmones ir svečius“. Už atliktą didžiulį darbą meras V. Laurinaitis dėkojo paminklo idėjos autoriams, skulptoriui, architektui, paminklo rėmėjams, garbiems svečiams ir Rusnės bendruomenei.
M. Gandžio proanūkis Tušaras Gandis, vadovaujantis M. Gandžio fondui, dėkojo visų Indijos žmonių bei savo šeimos vardu, išreikšdamas viltį, kad dabar jiems Lietuva ir Rusnė taps artimesnė, bus svarbus traukos centras: „Mieli rusniškiai, dėkoju jums, leidusiems čia pastatyti paminklą. Man svarbu, kad paminklas stovi upių sankirtoje. Upės motyvas mano prosenelio gyvenime yra labai svarbus. Būdamas druskos rinkėju jis nuėjo ne vieną kilometrą palei įvairias upes. Kas žino, gal netrukus Rusnė taps draugystės sodu, į kurį žmonės rinksis iš viso pasaulio“.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kuklianski pastebėjo, kad labai nedidelė pasaulio žemėlapyje Lietuva tampa labai svarbiu traukos centru: „H. Kalenbachas padarė didžiulį indėlį, kad žmonės apie Rusnę sužinotų visame pasaulyje“.
Jaudinančią kalbą pasakė H. Kalenbacho (savo vaikų neturėjo) dukterėčios Idos sūnus Eli Saridas. Jo mama ilgus metus saugojo archyvą, kuris vadinosi Gandiana, o Eli Saridas dalyvavo perduodant archyvą Indijos vyriausybei. Svečias sakė, kad jį giliai sujaudino skulptoriaus mintis apauti draugus sandalais. Tokius sandalus jie buvo pasidarę patys. Daryti sandalus išmoko H. Kalenbachas būdamas vienuolyne. „M. Gandžio paskleista meilė pasaulyje sugrįžo jam su kaupu. Mes visi žinome, kad meilė yra užkrečiama, dosniai dalijama grįžta su didelėmis palūkanomis. Mano seneliui gulint mirties patale, senelė davė jam pažadą skleisti meilę. Šią nepaprastą meilę senelė perdavė mano mamai, o mano mama – mums visiems“, – kalbėjo E. Saridas, pripažindamas, kad jei jo mama būtų galėjusi būti čia, Rusnėje, pamatyti Lietuvos žmones, jos širdis apsipiltų didžiuliu meilės jausmu. „Tai, kas vyksta čia yra jos viso gyvenimo darbo pripažinimas…“
Rusniškių padėka
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padėkojo istorikams. priminusiems šių dviejų garbių asmenybių istoriją, E. Mildažytės rėmimo fondui, Indijos bendruomenei, žydų bendruomenei, visiems salos žmonėms, kurie kiekvieną vakarą vaikščiodami promenada galės prisiminti dviejų garbingų vyrų nepaprastą gyvenimo kelią.
Garbiems svečiams rusniškiai padovanojo Pamario žvejų pagautų ir Rusnėje išrūkytų žuvų, o po iškilmių svečius pakvietė paskanauti žuvienės.
Laima PUTRIUVIENĖ
Tiesiog šaunu.