Gaisrai nusinešė 52 žmonių gyvybes, o vandens telkiniuose nuskendo 67 gyventojai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per 6 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis – 57 žmonės, t. y. šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 9 –  Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus (po 3 – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, 4 – Panevėžio, po 2 – Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Dvidešimt trys žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 19), po 10 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1877, arba 36,2 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 920 hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo perpus mažiau (pernai užgesinti 3903 gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite