G. Surplys: Kaunas bus garsus ne tik „Žalgiriu“, bet ir ministerija

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje, įsibėgėjusius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną planus komentuoja ministras Giedrius Surplys.
Anksčiau antradienį ŽŪM paskelbė atliktos analizės duomenis. Pagal juos, ŽŪM perkėlus į Kauną, šiai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų, jų išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o per metus bus sutaupoma bent 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune.
„Suprantu, kad ne tik Vilniuje gyvena protingų žmonių, ne tik čia yra galimybė plėsti verslą, kurti kūrybišką, tvarią, racionalią politiką. Tas sprendimas (perkelti ministeriją į Kauną) grindžiamas pozicija, kad nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje. Dėl to turime sprendimą perkelti ŽŪM, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą į Kauną“, – antradienį žurnalistams teigė žemės ūkio ministras G. Surplys.
Pasak ministro, tai daroma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti atsakingą, naujovišką regioninę politiką.
„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų pasaulyje ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad turi ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris moksliniais, preliminariais skaičiavimais, galėtų didėti iki 1 proc. Kauno bendrojo vidaus produkto.
Taip pat kuriame darbo vietas. Jau esame sulaukę ne vieno ir net ne kelių susidomėjusių žmonių pasiūlymų pereiti į ŽŪM Kaune. Sukuriama daug galimybių Kauno žmonėms – tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Turint omenyje, kad Kaunas yra Lietuvos viduryje, manome, kad tai yra labai stiprus regioninės politikos žingsnis“, – sakė G. Surplys.
Pasak ministro, Kaunas yra Lietuvos žemės ūkio politikos lopšys, kur yra daug gerų žemės ūkio specialistų, kurie galėtų praturtinti ŽŪM, nes dauguma darbuotojų ministerijoje yra ne žemės ūkio specialistai.
„Kuriame modernią, judrią 21 amžiaus ministeriją. (…) Toks ministerijos modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir likusias ministerijas“, – pridūrė G. Surplys.
Analizėje skaičiuojama, kad ministerijai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Jei dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m patalpas (30,77 kv. m vienam darbuotojui), tai Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kv. m ploto (13,24 kv. m vienam darbuotojui) patalpų.
„Vien patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o bendrai išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taigi galima sakyti, kad ministerijos perkėlimas atsipirktų maždaug per 5-6 metus“, – sakė ministras, patikindamas, kad Kaune pavyks sukurti modernią, pavyzdinę XXI amžiaus ministeriją.
Anot ministro, dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais. Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
Vasario mėnesį bus skelbiamas patalpų nuomos konkursas. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020 m. pirmąjį ketvirtį.
Lukas Blekaitis (ELTA) 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką šią savaitę svarstė Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai?

Nagrinėtas ne tik šių metų rajono biudžetas, kurį planuojama tvirtinti kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet ir su šiuo svarbiausiu sprendimu susiję kiti reikalai: lėšų skyrimas, etatų mažinimas bei kita. Jeigu Savivaldybės taryba pristatomų sprendimų nepriims, juos pakeis, „Pamarys“ apie tai informuos vėliau. Permainos Savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstė rajono mokyklų tinklo pertvarką, nes mokinių mažėja, tad siūloma nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti 6 jungtinių klasių komplektų ir per metus sutaupyti 393 tūkst. Eur. Klasių būtų atsisakyta Juknaičių pagrindinės

33 tūkstančiai eurų – jaunimui

Jaunimo organizacijoms ir su juo susijusioms reikmėms Šilutės rajono savivaldybės taryba šiais metais planuoja skirti 33 600 eurų, iš šios sumos palikdama 4 000 eurų rezervą. Numatyta skirti Jaunųjų konservatorių lygos Šilutės skyriaus projektui „Jaunimas, kuriantis Šilutę“ – 550 Eur; VšĮ „Vakarų kranto jaunimo studijos“ jaunimo muzikos ir idėjų stovyklai „Rusnės Meet‘as 2020“ – 950 Eur; Juknaičių jaunimo klubo projektui „II Juknaičių jaunimo sąšauka – Juknaičiai 2050“ – 300 Eur. Su jaunimu dirbančioms organizacijoms teks: Šilutės kultūros ir pramogų centro

Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą. Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po pamaldų visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės: signataro giminaičių dovanota ir LR Prezidento Gitano Nausėdos perduota. Šiais metais parvežti iš Prezidentūros atminimo gėlių puokštės su

Apdovanoti už nuopelnus Pagėgių kraštui

Vasario 16-ąją, iškilmingo minėjimo metu, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, šiemet jau dešimtą kartą Pagėgių savivaldybės kultūros centre įteikti apdovanojimai krašto žmonėms „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Tradiciškai renginys prasidėjo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai. Pagėgių savivaldybės kultūros centre atidaryta paroda „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti (parodos organizatorius – Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus). Renginio pradžioje buvo rodoma ištrauka iš filmo apie