G. Surplys: Kaunas bus garsus ne tik „Žalgiriu“, bet ir ministerija

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje, įsibėgėjusius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną planus komentuoja ministras Giedrius Surplys.
Anksčiau antradienį ŽŪM paskelbė atliktos analizės duomenis. Pagal juos, ŽŪM perkėlus į Kauną, šiai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų, jų išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o per metus bus sutaupoma bent 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune.
„Suprantu, kad ne tik Vilniuje gyvena protingų žmonių, ne tik čia yra galimybė plėsti verslą, kurti kūrybišką, tvarią, racionalią politiką. Tas sprendimas (perkelti ministeriją į Kauną) grindžiamas pozicija, kad nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje. Dėl to turime sprendimą perkelti ŽŪM, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą į Kauną“, – antradienį žurnalistams teigė žemės ūkio ministras G. Surplys.
Pasak ministro, tai daroma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti atsakingą, naujovišką regioninę politiką.
„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų pasaulyje ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad turi ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris moksliniais, preliminariais skaičiavimais, galėtų didėti iki 1 proc. Kauno bendrojo vidaus produkto.
Taip pat kuriame darbo vietas. Jau esame sulaukę ne vieno ir net ne kelių susidomėjusių žmonių pasiūlymų pereiti į ŽŪM Kaune. Sukuriama daug galimybių Kauno žmonėms – tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Turint omenyje, kad Kaunas yra Lietuvos viduryje, manome, kad tai yra labai stiprus regioninės politikos žingsnis“, – sakė G. Surplys.
Pasak ministro, Kaunas yra Lietuvos žemės ūkio politikos lopšys, kur yra daug gerų žemės ūkio specialistų, kurie galėtų praturtinti ŽŪM, nes dauguma darbuotojų ministerijoje yra ne žemės ūkio specialistai.
„Kuriame modernią, judrią 21 amžiaus ministeriją. (…) Toks ministerijos modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir likusias ministerijas“, – pridūrė G. Surplys.
Analizėje skaičiuojama, kad ministerijai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Jei dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m patalpas (30,77 kv. m vienam darbuotojui), tai Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kv. m ploto (13,24 kv. m vienam darbuotojui) patalpų.
„Vien patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o bendrai išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taigi galima sakyti, kad ministerijos perkėlimas atsipirktų maždaug per 5-6 metus“, – sakė ministras, patikindamas, kad Kaune pavyks sukurti modernią, pavyzdinę XXI amžiaus ministeriją.
Anot ministro, dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais. Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
Vasario mėnesį bus skelbiamas patalpų nuomos konkursas. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020 m. pirmąjį ketvirtį.
Lukas Blekaitis (ELTA) 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien Vilniui – 698 metai. 4 išmanūs sprendimai, padėsiantys jį geriau pažinti

  ·          Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas kunigaikščio Gedimino laiškuose 1323 m., ši data ir laikoma miesto gimtadieniu ·          Tinklalapis „Neakivaizdinis Vilnius“ leidžia pasirinkti sostinės maršrutus pagal temas ·          Programėlė „Čiurlionis in Vilnius“ padės susipažinti su šio menininko kūryba ir sužinoti, kaip anksčiau atrodė sostinė ·          Tinklalapyje „We love Lithuania“ rasite virtualius turus po lankytinas sostinės vietas ·          Programėlėje „Vilnius Go“ pateikiamas ir mažiau žinomų sostinės vietų sąrašas Šiandien Vilnius švenčia 698-ąjį gimtadienį. Šįmet dėl karantino miesto šventė bus minima

4,5 milijono – sukčiams

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Per praėjusius metus LBA užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja. 2020 m. LBA pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas. „Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime

Pinigai pašto dėžutėje

Sausio 23 d. į Šilutės policijos komisariatą  kreipėsi 31 metų vyras, gyvenantis Laisvės al., Šilutėje, savo pašto dėžutėje radęs baltos spalvos voką su, kaip įtariama, padirbtais pinigais. Radinį vyras aptiko sausio 16 d. rytą, voke buvo 30 vienetų 50 eurų nominalo kupiūrų su vienodais serijos numeriais ir vienas 20 eurų nominalo banknotas. Įtariama, kad tai suklastoti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo. Sausio 24 d. naktį  Cintjoniškių g., Šilutėje, patikrinimui sustabdytas automobilis „VW Passat“, kurį vairavo

Rajone mažėja sergančių koronavirusu

Šiandien, sausio 25 d., paskelbta, kad Lietuvoje įregistruotas 541 naujas susirgimas koronavirusu. Šilutės rajone tik du  nauji atvejai. Iš viso rajone šiuo metu serga 945 asmenys, pasveiko 1235. Pastaruoju metu Šilutės rajone registruojama vis mažiau naujų COVID-19 susirgimų. Koronaviruso situacija po truputį stabilizuojasi ir Šilutės ligoninėje. Sausio 22 d. duomenimis, COVID-19 skyriuose buvo gydomi 26 pacientai. Nuo gruodžio pabaigos iki sausio vidurio ligoninėje nuolat buvo gydoma apie 50 koronavirusu sergančių pacientų, pastaruoju metu šių pacientų sumažėjo perpus. „Džiaugiamės matydami sveikstančius

Taip pat skaitykite