G. Surplys: Kaunas bus garsus ne tik „Žalgiriu“, bet ir ministerija

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje, įsibėgėjusius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną planus komentuoja ministras Giedrius Surplys.
Anksčiau antradienį ŽŪM paskelbė atliktos analizės duomenis. Pagal juos, ŽŪM perkėlus į Kauną, šiai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų, jų išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o per metus bus sutaupoma bent 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune.
„Suprantu, kad ne tik Vilniuje gyvena protingų žmonių, ne tik čia yra galimybė plėsti verslą, kurti kūrybišką, tvarią, racionalią politiką. Tas sprendimas (perkelti ministeriją į Kauną) grindžiamas pozicija, kad nebūtinai viskas, kas gera, turi būti Vilniuje. Dėl to turime sprendimą perkelti ŽŪM, Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą į Kauną“, – antradienį žurnalistams teigė žemės ūkio ministras G. Surplys.
Pasak ministro, tai daroma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti atsakingą, naujovišką regioninę politiką.
„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų pasaulyje ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad turi ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris moksliniais, preliminariais skaičiavimais, galėtų didėti iki 1 proc. Kauno bendrojo vidaus produkto.
Taip pat kuriame darbo vietas. Jau esame sulaukę ne vieno ir net ne kelių susidomėjusių žmonių pasiūlymų pereiti į ŽŪM Kaune. Sukuriama daug galimybių Kauno žmonėms – tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Turint omenyje, kad Kaunas yra Lietuvos viduryje, manome, kad tai yra labai stiprus regioninės politikos žingsnis“, – sakė G. Surplys.
Pasak ministro, Kaunas yra Lietuvos žemės ūkio politikos lopšys, kur yra daug gerų žemės ūkio specialistų, kurie galėtų praturtinti ŽŪM, nes dauguma darbuotojų ministerijoje yra ne žemės ūkio specialistai.
„Kuriame modernią, judrią 21 amžiaus ministeriją. (…) Toks ministerijos modelis gali duoti puikų pavyzdį vėliau modernizuojant ir likusias ministerijas“, – pridūrė G. Surplys.
Analizėje skaičiuojama, kad ministerijai reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Jei dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kv. m patalpas (30,77 kv. m vienam darbuotojui), tai Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kv. m ploto (13,24 kv. m vienam darbuotojui) patalpų.
„Vien patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudos sumažės 2-3 kartus, o bendrai išlaidos sumažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus. Taigi galima sakyti, kad ministerijos perkėlimas atsipirktų maždaug per 5-6 metus“, – sakė ministras, patikindamas, kad Kaune pavyks sukurti modernią, pavyzdinę XXI amžiaus ministeriją.
Anot ministro, dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais. Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
Vasario mėnesį bus skelbiamas patalpų nuomos konkursas. Iki 2019 m. gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020 m. pirmąjį ketvirtį.
Lukas Blekaitis (ELTA) 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Vėl išlaidos vairuotojams: nuo sausio 1-os reikės naujos vaistinėlės

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojų laukia ne tik  Kelių eismo taisyklių pakeitimai, tačiau ir dar viena naujovė – bus privalu automobilyje turėti naujos sudėties vaistinėlę. Vaistinėlėje turėtų atsirasti papildomų priemonių. Jos sudėtis papildoma spaudžiamuoju tvarsčiu, ledo maišeliais, turniketais ir vienkartine veido kauke, skirta gaivinti – atlikti dirbtinį kvėpavimą. Ne visais atvejais vairuotojams reikės naujos vaistinėlės, mat kai kuriems užteks turimą vaistinėlę papildyti trūkstamomis priemonėmis. Pirmosios pagalbos rinkinys nebuvo keistas nuo 2003 metų. Per tiek metų pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai,

Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis

Taip pat skaitykite