Fotografijų konkurso nugalėtoja tapo Asta Andrulienė

2017 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) Kaune, „Park Inn by Radisson“ viešbutyje paskelbė fotografijų konkurso „Vietos bendruomenių džiaugsmai, rūpesčiai ir pasiekimai“ nugalėtojus miesto kategorijoje. Šios kategorijos nugalėtoja pripažinta Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos – informacijos skyriaus vedėjos Astos Andrulienės fotografija „Trispalvė vienija, saugo ir globoja“. Kita jos nuotrauka „Laisvės yris, – kai negalia virsta pasiekimu“, pelnė antrąją vietą.

Laureatė.

Geriausias nuotraukas išrinko patys bendruomenių nariai, socialiniame tinkle atiduodami savo balsus už vieną ar kitą kūrybinį darbą. Už A. Andrulienės fotografijas balsavo labai didelis būrys žmonių, mat pastaruoju metu Asta aktyviai dalyvauja daugelyje Pagėgių bendruomenių renginių ir švenčių ir skelbia tų renginių užfiksuotas foto akimirkas socialinio tinklo „Facebook“ (FB) asmeninėje paskyroje. Pasak Astos, bene daugiausiai peržiūrų sulaukė jos vaizdo įrašas „Pagėgiai – laiko labirintuose“. Filmuotas siužetas apie Pagėgių praeitį ir dabartį buvo peržiūrėtas apie 7000 kartų…

Astos Andrulienės fotografija „Trispalvė vienija, saugo ir globoja“ Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos surengtame konkurse laimėjo pirmąją vietą.

„Kai pamačiau ir išgirdau, kad tapau fotokonkurso nugalėtoja, viduje sukilo labai daug emocijų… Labai dėkoju savo FB bičiuliams ir draugams, kurie skyrė savo balsą už mano fotografijas“, – rašo Asta savo FB paskyroje. Sužinoję šią žinią, FB draugai apipylė Astą sveikinimais ir džiaugsmo šūksniais: „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tavo sėkme“; „Šaunuolė, kitaip ir būti negalėjo!“; „Sveikinu tapus įžymia…“
Atsiimti suteikto apdovanojimo kartu su nominante vyko Pagėgių savivaldybės mero patarėja Rita Vidraitė, Viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė ir Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, kurios Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio vardu įteikė apdovanojimą gavusiai A. Andrulienei puokštę rožių ir dovaną.
Konkurso organizatoriai patikino, kad laureatų fotografijos bus eksponuojamos LR Seime, ministerijose.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos 100-mečio proga Astos Andrulienės fotografijų parodą išvys ir pagėgiškiai.
Asta fotografuoja apie 17 metų, pradėjo besimokydama Tauragės vidurinėje mokyloje. Beje, Asta Andrulienė maloniai talkina „Pamario“ laikraščiui. Prieš praėjusius Naujuosius metus skelbėme jos fotografijų ciklą „Rūko delnuose bundantis rytas“. Tąkart Asta sakė: „Turiu mažą fotoaparatuką. Gal Kalėdų Senelis kada geresnį padovanos?“
Ir kalėdinė svajonė išsipildė – tuo pasirūpino jos dukros Santa ir Guoda. Astos nuotraukos pastebimai pasikeitė – radosi daugiau ryškumo, labiau išryškėja detalės, švelnesni antrojo plano objektų kontūrai. Praeis dar metai kiti, tikėtina, patyrimą kaupianti fotografė pasiges dar geresnio fotoaparato, „aiškesnio“ objektyvo, profesionalaus apšvietimo… Tachnika fotografijai turi reikšmės, bet svarbiausia per aparato binoklį į pasaulį žvelgianti žmogaus akis. Jokia technika nesukuria šedevrų be žmogaus.
Linkime kaupti patirtį, miklinti akį, įžvelgti tai, pro ką dažnas praeiname nepastebėdami…

Kaune pagėgiškės net apsaugą turėjo…

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo