Finansiniai sukčiai keičia veiklos stilių

Dėl COVID-19 pandemijos pasauliui dar daugiau kasdienių reikalų perkėlus į skaitmeninę erdvę, prie naujų aktualijų sparčiai prisitaikė ir sukčiai, pastaraisiais metais pradėję dar aktyviau manipuliuoti romantiškais jausmais, siūlyti naujas investavimo priemones ir išvilioti pinigus naudojantis karantino taisyklių aktualijomis.

Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Artūras Ramanauskas perspėja: „Pandemijos metu aktyviau bandoma manipuliuoti pavargusių, bendravimo pasiilgusių žmonių jausmais, vilioti juos žaibiško praturtėjimo galimybėmis, gąsdinti ar daryti emocinį spaudimą. Tai, kad daugiau laiko žmonės praleidžia elektroninėje erdvėje, aktyviau naudojasi e. paslaugomis ir e. prekyba, sukčiams tapo itin paranku. Todėl pati tinkamiausia reakcija sulaukus netikėto elektroninio laiško arba skambučio yra kuo didesnis įtarumas. Stenkitės nepasiduoti emocijoms ar skubai, nes virtualus lėšų saugumas prasideda dar net nespėjus prisijungti prie savo sąskaitos“, – perspėja A. Ramanauskas.

Santykių tvirtumui patikrinti – piniginės perlaidos

Viena pirmųjų ryškių finansinio sukčiavimo bangų Lietuvoje jau prieš daugelį metų prasidėjo kartu su paramos prašančių netikrų Nigerijos princų elektroniniais laiškais. Pandemija šių „princų“ nenukarūnavo, atvirkščiai – emociniai manipuliatoriai buvo aktyvūs kaip niekada anksčiau.

Lietuva nėra jokia išimtis – JAV Federalinio tyrimų biuro 2020 m. elektroninių sukčiavimų ataskaitoje pažymima, kad pernai romantinis sukčiavimas buvo vienas iš trijų daugiausia prarastų pinigų kainavusių sukčiavimo būdų kartu su verslo ir investiciniu sukčiavimu.

Pasak pašnekovo, vos užsitarnavę pasitikėjimą, tokie sukčiai iš karto pradeda pasakoti apie įvairias situacijas, kurias išspręsti padėtų tik pinigų į užsienyje esančią sąskaitą pervedimas. Labai dažnai prašoma atlikti pinigų perlaidą, nes šis būdas sukčiams kur kas palankesnis – perlaida gavėją pasiekia vos per kelias minutes, lygiai taip pat greitai su asmens dokumentu galima ją išsigryninti ir dingti su jūsų pinigais.

„Nurodomos priežastys būna pačios įvairiausios: paveldėti pinigai, kuriems gauti reikia sumokėti advokatams, paskola pradėti itin pelningam verslui, kuris, žadama, bus bendras, lėšos lėktuvo bilietui, kad galėtų atskristi susitikti, ir panašiai. Kokia bebūtų sukčiaus pateikiama versija, atsakymas visada turėtų būti „ne“ – jokiais būdais negalima pervedinėti pinigų asmenims, kurių nepažįstate ir nesate regėję. Jei apie padarytą klaidą susivokėte jau atlikę mokėjimo pavedimą, nedelsdami apie tai informuokite savo banką“, – komentuoja A. Ramanauskas.

Pasinaudojama realių įmonių vardais

Apgavikai šalies gyventojų budrumą stengiasi užliūliuoti ir išnaudodami žinomų verslų pavadinimus, ir apsipirkimo internetu išpopuliarėjimą – kreipiamasi apsimetus siuntų tarnybų atstovais bei prašoma susimokėti papildomai.

„Netikri laiškai iš įvairiausių „siuntų bendrovių“ itin suaktyvėjo pandemijos metu. Sukčiai nesikuklina siųsdami tokius laiškus, kurių dalis gali iš tiesų klaidinti, nes turime susikūrę paskyras ne vienoje elektroninėje parduotuvėje, laukiame įvairių pirkinių, kuriuos pristato skirtingos siuntų įmonės. Dažniausiai laiške prašoma sumokėti, arba siunta nukeliaus kažkur kitur. Tokiu atveju irgi būtina neskubėti ir susisiekti su bendrove, neva iš kurios gautas laiškas“, – sako banko atstovas.

Niekur nedingo ir vadinamasis verslo sukčiavimas, kai sukčiai, apsimetę įmonių vadovais, reikalauja lėšas pervesti į tariamų verslo partnerių ar pasikeitusias naujas įmonės sąskaitas. Pasak A. Ramanausko, įmonės turėtų įvertinti tokių atvejų galimybę, o prie sąskaitų ir lėšų pervedimų prieinantys jų darbuotojai – aiškiai žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis.

Klesti „pelningos ir nerizikingos investicijos“

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala pastaruoju metu išsiskiria investiciniai sukčiavimai. Medicinos banko eksperto teigimu, pandemijos išbalansuoti gyventojai lengviau patiki žadamais aukso kalnais, tad sukčiai suskubo tuo naudotis.

„Su žmogumi per socialinius tinklus, trumposiomis žinutėmis ar tiesiog telefonu susisiekę sukčiai siūlo „investuoti“, žadėdami greitus didelius pelnus ir itin mažas rizikas. Investuoti raginama į akcijas, obligacijas, naftą, auksą, kitus investicinius produktus. Natūralu, kad daugelį mūsų vilioja galimybė uždirbti nieko nedarant, juo labiau kad investavimas pastaruoju metu darosi vis populiaresnis užsiėmimas. Iš tiesų sukčiavimo atvejais jokių investicijų nėra, tiesiog įvykdoma elementari pinigų vagystė“, – tikina jis.

Dažniausiai sukčiai spaudžia itin skubiai apsispręsti dėl „investicijos“, akcentuoja neva trumpą pasiūlymo galiojimo laiką, pasakoja apie tokios galimybės laukiančius kitus asmenis ir panašiai. Būna ir „sąžiningų“ pasiūlymų – iš pradžių siūloma tik pabandyti, investuojant nedidelę sumą, ir jei nepatiks, pasitraukti. Tačiau tuo susigundę po keleto dienų gauna neva itin pelningus investavimo rezultatus ir taip priviliojami atiduoti dar daugiau pinigų sukčiams.

Bankui – atskiras elektroninis paštas

Sukčiams tampame pasiekiami tuomet, kai jie sužino mūsų elektroninio pašto adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Kadangi elektroninis paštas susisiekimui siekiant apgavikiškų tikslų išnaudojamas ypač dažnai, vertėtų pagalvoti apie atskiro elektroninio pašto susikūrimą būtent banko reikalams.

„Tai neturėtų būti pašto dėžutė, kurią iškart užmiršite. Reikia žinoti jos prisijungimo duomenimis, reguliariai ją tikrinti ir neužmesti. Registruodamiesi įvairiose parduotuvėse, paslaugų platformose, dalyvaudami įvairiuose konkursuose ar žaidimuose, sutikdami už nuolaidą gauti įvairius pranešimus bei pasiūlymus, savo pašto adresą padaliname tikrai plačiai. Išskirtinai bankui dedikuota, asmeniniams finansiniams reikalams elektroninio pašto dėžutė būtų saugesnis pasirinkimas“, – atkreipia dėmesį A. Ramanauskas.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite