Festivalis vestuvininkų sostinėje – Švėkšnoje

Praėjusį savaitgalį Švėkšnoje ketvirtą kartą šurmuliavo Vestuvių muzikantų festivalis, į kurį rinkosi šio verslo atstovai iš visos Lietuvos. Žiūrovų būta iš įvairių Šilutės rajono vietų. Juos pasitiko Švėkšnos neįgaliųjų draugijos narių, vadovaujamų pirmininkės Ingritos Riterienės, rankomis puikiaisiais šiuo metu gausiai žydinčiais bijūnų žiedais papuošta scena.parke

Vestuvės daugeliui asocijuojasi su jaunavedžiais ir draugais, šventiška nuotaika, linksma muzika ir … su išlaidomis drabužiams, vaišėms, suprantama, ir muzikantams. Tačiau festivaliai organizuojami juk ne apie pinigus pasikalbėti, o pasiklausyti geros muzikikės.
Tiesa, galime praskleisti ir vestuvių muzikantų kainų paslaptį. Anot festivalio organizatoriaus Vytauto Raibio, kuris ir pats vestuvininkus palinksmina, kainos prasideda nuo 300 eurų, o baigiasi kai kuriais atvejais ir virš tūkstančio…
Šventę pradėjo vedėjai Lina ir Vytautas, pakvietę į sceną Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį. Seniūnas, kaip visada, atvyko ne tuščiomis rankomis ir su geriausiais palinkėjimais festivalio dalyviams. Buvo iškelta festivalio vėliava, Tėvo dienos proga pasveikinti tėveliai.
Ir žiūrovų, ir prekybininkų, ir, žinoma, muzikantų susirinko daugybė. Pastarųjų, pasak organizatorių scenoje pabuvojo per 60. Pramogų rado ir vaikai, ir suaugusieji – juk tam ir šventė.
Internetinių ,,Švėkšnos naujienų“ leidėjas Jonas Girskis paskelbė fotografijų konkurso ,,Įsimintiniausia vestuvių akimirka“ nugalėtojus. Daugiausiai simpatijų (265 balsai) surinko šilutiškių Dovilės ir Gedimino Gadeikių vestuvių nuotrauka. Antroje vietoje liko Lauros ir Modesto Raukų nuotrauka (166 balsai), treti – Edita ir Vytautas Rimkai, surinkę 120 balsų. Nugalėtojai buvo pakviesti į sceną, jiems padovanotos įrėmintos didesnio formato nuotraukos ir festivalio atminimo diplomai.
Festivalio dalyviams ir svečiams šoko sportinių šokių klubo ,,Lūgnė“ šokėjai, vadovaujami Astos Maigienės.
Pirmieji į sceną pakilo populiariosios klasikos duetas ,,Verona“ iš Kretingos. Bronius ir Martyna savo dainomis virpino į dvaro parką susirinkusių klausytojų širdis, įsimaišę į minią atlikėjai mielai bendravo su žiūrovais.
Nemažai plojimų sulaukė bene vienintelis mūsų rajono atstovas Rūtenis. Jam dainuojant ėmė suktis pirmosios šokėjų poros, o likusieji žiūrovai noriai plojo ir lingavo į taktą.
Vėliau pasirodė Mantas ir Aušra, be fonogramos grojanti grupė ,,Štabas“. Regimantas iš Panevėžio grojo triūba ir birbyne, tačiau išjudinti žiūrovų jam nepavyko. Nuskambėjusi replika ,,man tuoj reikės valerijono“ kėlė juoką ir viltį, kad tikrai dar bus linksmos ir geros muzikos. Dovilė iš Telšių vėl užkariavo žiūrovų simpatijas, vėl ėmė suktis šokėjų rateliai.
Jauniausi festivalio muzikantai Rokas ir Gytis, atvykdami ne pirmą kartą, groja vis kitais muzikos instrumentais. Anot jų pačių, jiems muzika – viskas. Jie muzikalūs, groja nuo mažens, lankė ir vienas tebelanko sustiprintą muzikos klasę mokykloje. Rokas jau studijuoja muziką, Gytis baigia vidurinę mokyklą. Į festivalį atvyko kitų pažiūrėti ir savęs parodyti.tikroji.43.raj
Dainą užtraukusi „Tikroji išdykėlė“ (Aušrinė iš Klaipėdos) kėlė džiugią nuotaiką ir sulaukė daug plojimų. Nulipusi nuo scenos dainininkė dainavo visiems ir kiekvienam asmeniškai.
Žiūrovus išjudino ir skuodiškiai Mindaugas bei Vytautas. Ratelyje kartu su švėkšniškiais sukosi net Švėkšnos kunigas, prelatas Petras Vincentas Stukas, kuris festivalio dieną minėjo savo 83-iąjį gimtadienį. Užlipęs į sceną jubiliatas pasidžiaugė gražiu festivalio renginiu, svečiais. Jo garbei festivalio dalyviai sugiedojo „Ilgiausių metų“.
Iš Tauragės atvyko dvi muzikantų kompanijos. Po solisto Ginto pasirodymo žiūrovai nekantriai laukė grupės ,,Šanson Lt“. Ir ne veltui! Skambėjo puikios dainos, gražūs balsai. Žiūrovai pritardami nuoširdžiai plojo, o akyviausieji šokėjai sukosi rateliuose.
Nors artėjant vakarui (oras iš tiktųjų nelepino ir žiūrovų šiek tiek sumažėjo) parko medžių viršūnėse skambėjo linksma muzika, iš vaikų žaidimų aikštelių aidėjo vaikiškas juokas, sklido gardūs kepsnių kvapai, spragsėjo fotoaparatai, visur buvo pilna linksmojo operatoriaus.
Festivalio sumanytojas ir jo siela Vytautas Raibys dėkojo atvykusiems muzikantams, festivalio rėmėjams ir žiūrovams. Tikėkimės, kad kitais metais, kai festivalis vyks penktą kartą, išvysime daugiau muzikantų iš mūsų rajono.

Birutė Morkevičienė

sveksna.foto.43.raj moteros.43.raj verona.43.raj sveksn.isdykele.43.raj poniaX.43.raj

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite