„Ėvikės skaitytojų teatrėlis“ pasirodė Šilutėje

Šeštadienio popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Vytauto Kaltenio pjesę „Ir lazdą jau padėjau…“, skirtą Ievos Simonaitytės gimimo 120-osioms metinėms, skaitė Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos „Ėvikės skaitytojų teatrėlio“ skaitovai.

„Ėvikės skaitytojų teatrėlis“ po renginio su režisieriumi Sigučiu Jačėnu.

Pasiklausyti Vytauto Kaltenio, gero Ievos Simonaitytės draugo, sukurtos pjesės, susirinko nemažas būrys šilutiškių, nuolatinių bibliotekos lankytojų. Pjesę skaitė Skaistė Kavaliauskienė, Jūratė Sučylaitė, Rimantė Vasiljeva ir Vytas Maneikis.
Režisierius Sigutis Jačėnas kalbėjo: „Mūsų kolektyve skaitovai – ne profesionalai, o žmonės, turintys skirtingas profesijas ir darbus. Tai gydytoja ir buhalterė, matematikos mokytoja ir Klaipėdos jūreivystės mokyklos darbuotojas. Mes skaitome bibliotekose, muziejuose. Kavinėse rengiame žvakių vakarėlius. Šiandien džiaugiamės susitikimu su jumis, mieli šilutiškiai. Džiaugiamės galėdami kalbėti apie mūsų mylimą rašytoją klaipėdiškę Ievą Simonaitytę“.
Susirinkusieji buvo maloniai nustebinti, kaip svečiai per keletą minučių priešais žiūrovus susikūrė improvizuotą sceną: išdėliojo ant apvalaus stalo rašytojos nuotraukų, rado vietą žvakei, kuri vaidino labai svarbų vaidmenį – I. Simonaitytė ketino sudeginti savo pirmąjį romaną. Be grimo, be sudėtingų dekoracijų skaitovai kūrė aplinką, kurioje gyveno rašytoja, nuolat bendraudama su aplinka, su ją aplankančiais žmonėmis.
Vienuolika paveikslų, kurie praplaukė pro žiūrovų akis, buvo improvizuojami keičiant skaitovų vietą scenoje ar susėdus prie stalo. Įdomu buvo ir tai, kad pačią I.Simonaitytę įkūnydavo vis kita skaitovė. Prieš mūsų akis iškilo visokia Ieva Simonaitytė. Rūpestinga. Jos namuose ne vienerius metus gyveno jos seserys. Griežta ir pašaipi, kai liepdavo nusiauti batus prieš užeinant į jos kambarius (o gal jūs bijote nusiauti batus, nes jūsų kojinės suplyšusios?). Paprasta ir jautri, kai kalbėdavo su bažnyčios tarnais. Reikli, kai skambindavo į vykdomąjį komitetą paprašyti, kad suremontuotų balkoną – lentos sutrešusios, o ji laukianti valdžios atstovų ir besirūpinanti, kad jų nesužeistų (gaisrininkai ne kartą laistė jos rožes sausringą vasarą).
Žiūrovams buvo papasakota, kad I. Simonaitytė pripažinimo literatūros pasaulyje sulaukė už 1935 m. išleistą pirmąjį romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (už jį 1936 m. paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija). „Liudas Gira, su kuriuo I. Simonaitytė susirašinėjo, perskaitęs rankraščius, jos klausinėjęs, iš kur ji gavusi tuos tekstus, nuo ko nusirašiusi. I. Simonaitytė atsakiusi: „Lyg kas vestų, iš didelės meilės savo kraštui rašiau“, – pasakojo Sigutis Jačėnas.
Jaudinančiai nuskambėjo epizodas, kuriame „I. Simonaitytė pasakoja“, kaip ją jaunystėje vadindavę. „Ėvikė – šaukdavo meilikaujamai, Ėvelė – skambėdavo guodžiamai, Ėvė – nekantraujamai. Bet mano vardo niekas taip neištardavo, kaip motinėlė“.
Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas ir puoselėtojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Vytautas Kaltenis buvo žinomas kaip vienas iš keturių rašytojos I. Simonaitytės įsūnių – užrašė nemažai jos gyvenimą, būdą, kūrybą nušviečiančių pastebėjimų, parengė radijo pjesę, kuri buvo skaitoma per Lietuvos radiją.

„Didžiojoje V. Kaltenio 2008 m. išleistoje knygoje „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai“ sugulė 1960–2008 m. įvairiuose periodiniuose leidiniuose spausdinti pasakojimai apie susitikimus su Mažosios Lietuvos – Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus žemės – žmonėmis. Aprašoma žvejų, laivininkų, sielininkų, laukininkų buitis, tradicijos ir istorija, keliamos Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problemos. Knygoje gausu įdomios medžiagos apie Vydūną, dailininkus Adomą Braką, Evą Labutytę ir Lidiją Meškaitytę, rašytoją Ievą Simonaitytę ir kitus šio krašto šviesuolius… Dievo žodžio sakytojas ir žvejys Augustas Dėvelaitis (1897–1968) dėl V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis“. (Vikipedija)
Susirinkusieji bibliotekoje džiaugėsi dar kartą galėdami pasiklausyti minčių apie talentingąją rašytoją Ievą Simonaitytę, aistringai mylėjusią Klaipėdos kraštą.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės