„Ėvikės skaitytojų teatrėlis“ pasirodė Šilutėje

Šeštadienio popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Vytauto Kaltenio pjesę „Ir lazdą jau padėjau…“, skirtą Ievos Simonaitytės gimimo 120-osioms metinėms, skaitė Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos „Ėvikės skaitytojų teatrėlio“ skaitovai.

„Ėvikės skaitytojų teatrėlis“ po renginio su režisieriumi Sigučiu Jačėnu.

Pasiklausyti Vytauto Kaltenio, gero Ievos Simonaitytės draugo, sukurtos pjesės, susirinko nemažas būrys šilutiškių, nuolatinių bibliotekos lankytojų. Pjesę skaitė Skaistė Kavaliauskienė, Jūratė Sučylaitė, Rimantė Vasiljeva ir Vytas Maneikis.
Režisierius Sigutis Jačėnas kalbėjo: „Mūsų kolektyve skaitovai – ne profesionalai, o žmonės, turintys skirtingas profesijas ir darbus. Tai gydytoja ir buhalterė, matematikos mokytoja ir Klaipėdos jūreivystės mokyklos darbuotojas. Mes skaitome bibliotekose, muziejuose. Kavinėse rengiame žvakių vakarėlius. Šiandien džiaugiamės susitikimu su jumis, mieli šilutiškiai. Džiaugiamės galėdami kalbėti apie mūsų mylimą rašytoją klaipėdiškę Ievą Simonaitytę“.
Susirinkusieji buvo maloniai nustebinti, kaip svečiai per keletą minučių priešais žiūrovus susikūrė improvizuotą sceną: išdėliojo ant apvalaus stalo rašytojos nuotraukų, rado vietą žvakei, kuri vaidino labai svarbų vaidmenį – I. Simonaitytė ketino sudeginti savo pirmąjį romaną. Be grimo, be sudėtingų dekoracijų skaitovai kūrė aplinką, kurioje gyveno rašytoja, nuolat bendraudama su aplinka, su ją aplankančiais žmonėmis.
Vienuolika paveikslų, kurie praplaukė pro žiūrovų akis, buvo improvizuojami keičiant skaitovų vietą scenoje ar susėdus prie stalo. Įdomu buvo ir tai, kad pačią I.Simonaitytę įkūnydavo vis kita skaitovė. Prieš mūsų akis iškilo visokia Ieva Simonaitytė. Rūpestinga. Jos namuose ne vienerius metus gyveno jos seserys. Griežta ir pašaipi, kai liepdavo nusiauti batus prieš užeinant į jos kambarius (o gal jūs bijote nusiauti batus, nes jūsų kojinės suplyšusios?). Paprasta ir jautri, kai kalbėdavo su bažnyčios tarnais. Reikli, kai skambindavo į vykdomąjį komitetą paprašyti, kad suremontuotų balkoną – lentos sutrešusios, o ji laukianti valdžios atstovų ir besirūpinanti, kad jų nesužeistų (gaisrininkai ne kartą laistė jos rožes sausringą vasarą).
Žiūrovams buvo papasakota, kad I. Simonaitytė pripažinimo literatūros pasaulyje sulaukė už 1935 m. išleistą pirmąjį romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (už jį 1936 m. paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija). „Liudas Gira, su kuriuo I. Simonaitytė susirašinėjo, perskaitęs rankraščius, jos klausinėjęs, iš kur ji gavusi tuos tekstus, nuo ko nusirašiusi. I. Simonaitytė atsakiusi: „Lyg kas vestų, iš didelės meilės savo kraštui rašiau“, – pasakojo Sigutis Jačėnas.
Jaudinančiai nuskambėjo epizodas, kuriame „I. Simonaitytė pasakoja“, kaip ją jaunystėje vadindavę. „Ėvikė – šaukdavo meilikaujamai, Ėvelė – skambėdavo guodžiamai, Ėvė – nekantraujamai. Bet mano vardo niekas taip neištardavo, kaip motinėlė“.
Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas ir puoselėtojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Vytautas Kaltenis buvo žinomas kaip vienas iš keturių rašytojos I. Simonaitytės įsūnių – užrašė nemažai jos gyvenimą, būdą, kūrybą nušviečiančių pastebėjimų, parengė radijo pjesę, kuri buvo skaitoma per Lietuvos radiją.

„Didžiojoje V. Kaltenio 2008 m. išleistoje knygoje „Ak, gražus dangau! Klaipėdietiški pasakojimai“ sugulė 1960–2008 m. įvairiuose periodiniuose leidiniuose spausdinti pasakojimai apie susitikimus su Mažosios Lietuvos – Klaipėdos krašto ir Karaliaučiaus žemės – žmonėmis. Aprašoma žvejų, laivininkų, sielininkų, laukininkų buitis, tradicijos ir istorija, keliamos Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problemos. Knygoje gausu įdomios medžiagos apie Vydūną, dailininkus Adomą Braką, Evą Labutytę ir Lidiją Meškaitytę, rašytoją Ievą Simonaitytę ir kitus šio krašto šviesuolius… Dievo žodžio sakytojas ir žvejys Augustas Dėvelaitis (1897–1968) dėl V. Kaltenio garso įrašų, fotografijų pasilieka žinomas kaip šviesus krašto senbuvis“. (Vikipedija)
Susirinkusieji bibliotekoje džiaugėsi dar kartą galėdami pasiklausyti minčių apie talentingąją rašytoją Ievą Simonaitytę, aistringai mylėjusią Klaipėdos kraštą.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,