Europos maudyklų vandens kokybė: kokia situacija Lietuvoje?

Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė 2023 metų Europos Sąjungos šalių maudyklų vandens kokybės duomenis. Pagal šį vertinimą didžioji dauguma (85 proc.)  Europos maudyklų atitinka aukščiausius ES kokybės standartus. 96 proc. visų oficialiai nustatytų ES maudyklų vandens kokybė atitiko minimalius kokybės standartus ir tik 1,5 proc. buvo įvertintos kaip prastos kokybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiame vertinime buvo įvardinta ne bendra vandens telkinių ekologinė būklė, bet tarša, turinti poveikį žmogaus sveikatai ir galinti sukelti negalavimus ar ligas. Nors daugumos Europos šalių paplūdimių vandens būklė šiuo požiūriu yra puiki, akcentuota, kad bendra paviršinių ir požeminių vandenų tarša yra didelė.

Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys. Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje nurodoma, kad tik 36 proc. Lietuvos paviršinių vandens telkinių atitinka gerą ekologinę būklę. 46 proc. vandens telkinių ekologinė būklė buvo vidutinė, 14 proc. – bloga, o 3 proc. – labai bloga. Agentūra yra parengusi interaktyvius upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybės žemėlapius, kuriuose pateikti duomenys pagal atskirus rodiklius.

Agentūros specialistai parengė du atskirus interaktyvius Lietuvos paviršinių vandenų kokybės žemėlapius: pirmajame skelbiami duomenys apie upių, antrajame – ežerų ir tvenkinių kokybę už 2022 metus.

EEA pateikė 2023 metų vandens kokybės duomenis iš virš 22 000 maudyklų 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat – Albanijoje ir Šveicarijoje. Taip pat paskelbta statistinė informacija, kokia procentinė dalis iš bendro maudyklų skaičiaus kiekvienoje šalyje vandens kokybė yra puikios būklės. Daugiausia puikios vandens kokybės maudyklų yra Kipre (97,6 proc.), Austrijoje (96,9 proc.), Kroatijoje (96,7 proc.), Graikijoje (95,8 proc.). Lietuva (89,3 proc.) patenka į dešimtuką ir lenkia tokias valstybes kaip Ispanija, Suomija, Latvija, Švedija, Nyderlandai ir kitas.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šilta, lis, galima kruša

  Liepos 17 d., ketvirtadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 3-8 m/s, dieną daugiausia šiaurės, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 20-25 laipsniai šilumos. Liepos 18 d., penktadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 3-8 m/s,

Policija sulaikė kontrabandą gabenusį šilutiškį

Apie kriminalinius įvykius praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 11 d. buvo gauta informacija, kad šilutiškis, gim. 1987 m., automobiliu „Opel Astra“ gabena kontrabandines cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nedelsdami policijos pareigūnai pradėjo automobilio paiešką. Apie 13.30 val. automobilis buvo rastas paliktas pamiškėje, Tauragės r., o vairuotojas pasišalinęs. Neilgai trukus vyras buvo sulaikytas netoli įvykio vietos. Automobilyje rasta ir paimta 6 000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visų paimtų cigarečių pakelių vertė viršija 28 tūkst.

Moderni gamyba ir verslas šiandien: kaip DI keičia žaidimo taisykles?

Šiandien turbūt jau nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie dirbtinį intelektą (DI), o greičiausiai jau bus jį ir išbandęs. Gal iš smalsumo, o gal norint pasilengvinti darbines užduotis. Kam dar gali būti naudojamas DI? Ar jis gali pakeisti žmogų pramoninėje gamyboje ar versle? Kokias užduotis jam galima patikėti? Dirbtinis intelektas (DI) gamyboje ir versle pradėtas naudoti dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai atsirado pirmosios eksperimentinės sistemos, imituojančios žmogaus sprendimų priėmimą. Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko gerokai vėliau – po 2010

Medikų atlyginimai per 9 metus padidėjo trigubai 

gydytojų atlyginimai

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus. Tai rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai).  Daugiau uždirba ir slaugytojai „Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų

Taip pat skaitykite