Europos komisija nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl sausros žemdirbiams neatlygins. 

Anksčiau G. Surplys Eltai yra sakęs, kad EK buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad galbūt ūkininkams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius. Vis dėlto dabar Eltai ministras sakė, kad paskutinės žinios iš EK jau yra kitokios.

„Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš EK yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai EK nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys.

Liepos 13 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„EK atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, – nurodė ŽŪM.

Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.

Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.

„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje – rudens pradžioje“, – sako ŽŪM.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po