Europos komisija nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl sausros žemdirbiams neatlygins. 

Anksčiau G. Surplys Eltai yra sakęs, kad EK buvo pasigirdę kalbų apie tai, kad galbūt ūkininkams būtų galima kompensuoti patirtus nuostolius. Vis dėlto dabar Eltai ministras sakė, kad paskutinės žinios iš EK jau yra kitokios.

„Paskutinės žinios, čia jau ir Vokietijai įsitraukus, iš EK yra tos pačios: kadangi tai draudiminis įvykis, tai EK nekompensuos šitų nuostolių“, – sakė G. Surplys.

Liepos 13 dieną Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ūkininkams dėl sausros bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos reikalavimai, nes taip Briuselyje vykusiame posėdyje dėl tiesioginių išmokų nusprendė ES šalys narės. ŽŪM teigė, kad sprendžiama, kaip lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

Kaip buvo sakoma Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos atsakyme, paramos reikalavimai bus sušvelninti Lietuvoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Danijoje, Latvijoje ir Estijoje.

„EK atstovai teigia, kad šis sprendimas oficialiai turėtų įsigalioti maždaug po dviejų savaičių nuo balsavimo, tai yra maždaug liepos mėnesio pabaigoje“, – nurodė ŽŪM.

Ministerija pridūrė, kad šis sprendimas leis valstybėms narėms deklaruotus pūdymo plotus naudoti pašarui, kurio dabar labai trūksta gyvulininkystės sektoriui, taip pat esant tokiai situacijai šalys galėtų taikyti force majeure (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės) išimtį.

Anot ministerijos atsakymo, sprendžiama, kaip šias lengvatas pritaikyti Lietuvos žemdirbiams.

ŽŪM nurodė, kad Lietuva kartu su kitomis ES narėmis kreipėsi į EK, prašydama leisti šiemet ūkininkams išmokėti didesnes avansines išmokas, kurios leistų jiems greičiau įveikti gamtos sukeltus sunkumus.

„Ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, bus aišku vasaros pabaigoje – rudens pradžioje“, – sako ŽŪM.

ŽŪM yra prognozavusi, kad, užsitęsus sausringam laikotarpiui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdalį mažesnis nei 2017 metais, o sausros stipriai paveiktose savivaldybėse – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derlius prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.

Visoje Europoje dėl sausros šiemet prognozuojami milijardiniai nuostoliai.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų

Pažeidimai antrajame merų rinkimų ture: Šilutės rajone galimai suklastotas piliečio parašas

Policijos departamentas praneša, kad kovo 17-ąją Šilutės rajone, Inkaklių kaime rinkimų apylinkėje Nr. 47 biuletenių išdavimo sąraše galimai buvo suklastotas piliečio parašas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai ne vienintelis galimas rinkimų įstatymo pažeidimas. Per pakartotinį merų rinkimų turą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo bendruoju paštu gavo pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą, apie valstybės politikų pasisakymus, dėl galimai neblaivių asmenų pasirodymo, dėl agitacijos arčiau nei 50 metrų, dėl agitacijos socialiniuose tinkluose, dėl išorinės reklamos. Tai tik dalis galimų pažeidimų, apie kuriuos buvo

Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams. Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose –