Europos Centrinio Banko konsultacijoje dėl skaitmeninio euro – rekordinis dalyvių skaičius  

Elektroninės apklausos metu gauta daugiau kaip 8 000 nuomonių

Europos piliečiams svarbiausia, kad būtų užtikrintas mokėjimų privatumas, saugumas ir galimybė jais naudotis visoje Europoje

Išsami analizė bus paskelbta pavasarį, prieš priimant sprendimą dėl projekto pradžios

 

Sausio 12 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) užbaigė viešą konsultaciją dėl skaitmeninio euro ir dabar išsamiai išnagrinės rekordinį skaičių atsakymų – nuomonę pateikė 8 221 pilietis, verslo ir pramonės asociacijų atstovai. 

Vieša konsultacija pradėta 2020 m. spalio 12 d., po to, kai buvo paskelbta Eurosistemos ataskaita dėl skaitmeninio euro. Pavasarį ECB paskelbs išsamią viešos konsultacijos analizę – ji bus reikšmingas veiksnys ECB valdančiajai tarybai sprendžiant, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Iš pirminės neapdorotų duomenų analizės matyti, kad respondentai labiausiai pageidautų, jog skaitmeninis euras užtikrintų mokėjimų privatumą (41 % atsakymų), saugumą (17 % atsakymų) ir galimybę atlikti mokėjimus visoje Europoje (10 % atsakymų).

„Didelis atsakiusiųjų į mūsų apklausą skaičius rodo ypatingą Europos piliečių ir įmonių susidomėjimą skaitmeninio euro vizija, – teigė Fabio Panetta, ECB vykdomosios valdybos narys ir Skaitmeninio euro darbo grupės pirmininkas. – Piliečių, įmonių ir visų suinteresuotųjų šalių nuomonė mums yra nepaprastai svarbi vertinant, kokiais atvejais skaitmeninis euras galėtų būti naudingiausias.“

Teikti nuomonę dėl skaitmeninio euro kvietė ir Lietuvos bankas.

Eurosistemos darbo grupė, subūrusi ekspertus iš ECB ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų (tarp jų – ir Lietuvos banko), sudarė galimus scenarijus, pagal kuriuos atsirastų poreikis išleisti skaitmeninį eurą. Vienas iš jų – padidėjusi elektroninių mokėjimų paklausa euro zonoje, dėl to Europoje prireiktų nerizikingos skaitmeninės mokėjimo priemonės; kitas – euro zonoje reikšmingai sumažėtų grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimas; trečias – privačios mokėjimo priemonės, kurios keltų susirūpinimą dėl reguliavimo galimybių ir didintų riziką finansiniam stabilumui bei vartotojų apsaugai; ketvirtas – būtų plačiai naudojamasi kitų centrinių bankų išleidžiamomis skaitmeninėmis valiutomis.

Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip banknotai, tik skaitmeniniai, kurie leistų kasdienius mokėjimus atlikti greitai, lengvai ir saugiai. Jais siekiama ne pakeisti grynuosius pinigus, o juos papildyti. Eurosistema ir toliau leis grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras užtikrintų tiek skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą, tiek ir centrinio banko pinigų saugumą. Prioritetas būtų privatumo apsauga, siekiant, kad skaitmeninis euras padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite