Europos Centrinio Banko konsultacijoje dėl skaitmeninio euro – rekordinis dalyvių skaičius  

Elektroninės apklausos metu gauta daugiau kaip 8 000 nuomonių

Europos piliečiams svarbiausia, kad būtų užtikrintas mokėjimų privatumas, saugumas ir galimybė jais naudotis visoje Europoje

Išsami analizė bus paskelbta pavasarį, prieš priimant sprendimą dėl projekto pradžios

 

Sausio 12 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) užbaigė viešą konsultaciją dėl skaitmeninio euro ir dabar išsamiai išnagrinės rekordinį skaičių atsakymų – nuomonę pateikė 8 221 pilietis, verslo ir pramonės asociacijų atstovai. 

Vieša konsultacija pradėta 2020 m. spalio 12 d., po to, kai buvo paskelbta Eurosistemos ataskaita dėl skaitmeninio euro. Pavasarį ECB paskelbs išsamią viešos konsultacijos analizę – ji bus reikšmingas veiksnys ECB valdančiajai tarybai sprendžiant, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Iš pirminės neapdorotų duomenų analizės matyti, kad respondentai labiausiai pageidautų, jog skaitmeninis euras užtikrintų mokėjimų privatumą (41 % atsakymų), saugumą (17 % atsakymų) ir galimybę atlikti mokėjimus visoje Europoje (10 % atsakymų).

„Didelis atsakiusiųjų į mūsų apklausą skaičius rodo ypatingą Europos piliečių ir įmonių susidomėjimą skaitmeninio euro vizija, – teigė Fabio Panetta, ECB vykdomosios valdybos narys ir Skaitmeninio euro darbo grupės pirmininkas. – Piliečių, įmonių ir visų suinteresuotųjų šalių nuomonė mums yra nepaprastai svarbi vertinant, kokiais atvejais skaitmeninis euras galėtų būti naudingiausias.“

Teikti nuomonę dėl skaitmeninio euro kvietė ir Lietuvos bankas.

Eurosistemos darbo grupė, subūrusi ekspertus iš ECB ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų (tarp jų – ir Lietuvos banko), sudarė galimus scenarijus, pagal kuriuos atsirastų poreikis išleisti skaitmeninį eurą. Vienas iš jų – padidėjusi elektroninių mokėjimų paklausa euro zonoje, dėl to Europoje prireiktų nerizikingos skaitmeninės mokėjimo priemonės; kitas – euro zonoje reikšmingai sumažėtų grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimas; trečias – privačios mokėjimo priemonės, kurios keltų susirūpinimą dėl reguliavimo galimybių ir didintų riziką finansiniam stabilumui bei vartotojų apsaugai; ketvirtas – būtų plačiai naudojamasi kitų centrinių bankų išleidžiamomis skaitmeninėmis valiutomis.

Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip banknotai, tik skaitmeniniai, kurie leistų kasdienius mokėjimus atlikti greitai, lengvai ir saugiai. Jais siekiama ne pakeisti grynuosius pinigus, o juos papildyti. Eurosistema ir toliau leis grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras užtikrintų tiek skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą, tiek ir centrinio banko pinigų saugumą. Prioritetas būtų privatumo apsauga, siekiant, kad skaitmeninis euras padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite