Europos Centrinio Banko konsultacijoje dėl skaitmeninio euro – rekordinis dalyvių skaičius  

Elektroninės apklausos metu gauta daugiau kaip 8 000 nuomonių

Europos piliečiams svarbiausia, kad būtų užtikrintas mokėjimų privatumas, saugumas ir galimybė jais naudotis visoje Europoje

Išsami analizė bus paskelbta pavasarį, prieš priimant sprendimą dėl projekto pradžios

 

Sausio 12 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) užbaigė viešą konsultaciją dėl skaitmeninio euro ir dabar išsamiai išnagrinės rekordinį skaičių atsakymų – nuomonę pateikė 8 221 pilietis, verslo ir pramonės asociacijų atstovai. 

Vieša konsultacija pradėta 2020 m. spalio 12 d., po to, kai buvo paskelbta Eurosistemos ataskaita dėl skaitmeninio euro. Pavasarį ECB paskelbs išsamią viešos konsultacijos analizę – ji bus reikšmingas veiksnys ECB valdančiajai tarybai sprendžiant, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Iš pirminės neapdorotų duomenų analizės matyti, kad respondentai labiausiai pageidautų, jog skaitmeninis euras užtikrintų mokėjimų privatumą (41 % atsakymų), saugumą (17 % atsakymų) ir galimybę atlikti mokėjimus visoje Europoje (10 % atsakymų).

„Didelis atsakiusiųjų į mūsų apklausą skaičius rodo ypatingą Europos piliečių ir įmonių susidomėjimą skaitmeninio euro vizija, – teigė Fabio Panetta, ECB vykdomosios valdybos narys ir Skaitmeninio euro darbo grupės pirmininkas. – Piliečių, įmonių ir visų suinteresuotųjų šalių nuomonė mums yra nepaprastai svarbi vertinant, kokiais atvejais skaitmeninis euras galėtų būti naudingiausias.“

Teikti nuomonę dėl skaitmeninio euro kvietė ir Lietuvos bankas.

Eurosistemos darbo grupė, subūrusi ekspertus iš ECB ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų (tarp jų – ir Lietuvos banko), sudarė galimus scenarijus, pagal kuriuos atsirastų poreikis išleisti skaitmeninį eurą. Vienas iš jų – padidėjusi elektroninių mokėjimų paklausa euro zonoje, dėl to Europoje prireiktų nerizikingos skaitmeninės mokėjimo priemonės; kitas – euro zonoje reikšmingai sumažėtų grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimas; trečias – privačios mokėjimo priemonės, kurios keltų susirūpinimą dėl reguliavimo galimybių ir didintų riziką finansiniam stabilumui bei vartotojų apsaugai; ketvirtas – būtų plačiai naudojamasi kitų centrinių bankų išleidžiamomis skaitmeninėmis valiutomis.

Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip banknotai, tik skaitmeniniai, kurie leistų kasdienius mokėjimus atlikti greitai, lengvai ir saugiai. Jais siekiama ne pakeisti grynuosius pinigus, o juos papildyti. Eurosistema ir toliau leis grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras užtikrintų tiek skaitmeninės mokėjimo priemonės efektyvumą, tiek ir centrinio banko pinigų saugumą. Prioritetas būtų privatumo apsauga, siekiant, kad skaitmeninis euras padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Atšaukta Šilutės rajono ūkininkų ir Mykolinių šventė Žemaičių Naumiestyje

Tai padaryta Vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro 2021 m. rugsėjo 20 d. Nr. OC-42 posėdžio nutarimu ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. Nr. A1-1510 įsakymu. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas  

Taip pat skaitykite