Etnologas Libertas Klimka: „Atvelykis – nepelnytai užmiršta šventė…“

Pirmasis sekmadienis po Velykų, šiemet tai balandžio 24-oji,  vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai. 

Pagal krikščionybę Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas negalėjo kartu su kitais apaštalais dalyvauti Velykų įvykiuose ir tuo netikėjo, todėl Velykos jam buvo tarsi atnaujintos. Tomas sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą.

Tomo sekmadienis yra Velykų atnaujinimas tiems, kurie negalėjo švęsti Velykų.

Kuo svarbus Atvelykis?

TV3 laidoje etnologas Libertas Klimka yra pasakojęs, kad Atvelykis – nepelnytai užmiršta šventė. Kuo ji svarbi?

Prabėgus lygiai savaitei po Velykų, minime Atvelykį. Atvelykio savaitgalis dar vadinamas vaikų Velykomis ar Velykėlėmis, nes per jas daugiausiai dėmesio skiriama vaikams. Etnologas Libertas Klimka pasakojo, kad krikštatėviai per Atvelykį lankydavo savo krikštavaikius. Lankydavosi ir tolimesni giminės, atvažiuodavo pasižiūrėti, kaip gyvena artimieji.

Ši šventė buvo įdomi tuo, kad anuomet būdavo daug žaidimų su margučiais, skirtų vaikams. Susidarius didesnei kompanijai, vaikams būdavo labai didelis džiaugsmas. Jie namuose nudažydavo per savaitę vištų sudėtus kiaušinius, nes per Velykas dažytieji būdavo jau suvalgyti, o gimines pavaišinti reikėjo. Vaikai tuos margučius lauke ridendavo, dauždavo juos.

Pavasario darbų pradžia

Neretai Velykos skelbdavo ir pagrindinių darbų pradžią – žmonės pradėdavo žemės darbus. Pavasarinis arimas, o tai visada buvo labai svarbus darbas, ypatingas – kaip išarsi dirvą, toks ir derlius užaugs. „Pasiruošimas tiems darbams buvo labai didelis. Vykdavo ir pirmosios vagos šventė su apeigomis ir tradicijomis, kaip artojas pirmą kartą išeina į lauką. Šios šventės pastovios datos nebūdavo, viskas priklausydavo nuo to, koks pavasaris – ankstyvas ar vėlyvas.

Pirmoji vaga buvo su daugybe atodairų: ir žemę pabučiuoja, ir pirmą vagą atgal užverčia taip atsiprašydami žemės už išdraskymą. Tai labai prosenoviška tradicija. Arkliai irgi pirmą dieną nevaromi ir botagu nesišvaistoma, nes taip ieškota santarvės su jais. Laukas visada ariamas tik prieš vėją. Tokios atodairos turėjo užtikrinti būsimo derliaus sėkmę“, – pasakojo L. Klimka.

Riebesnis valgis

Sunkiems darbams – papildomas maistas, tad po Velykų ir gavėnios pasninko žmonės vėl imdavo valgyti riebiai. Tai irgi susiję su žemdirbyste. Pasak etnologo, artojas turėdavo smarkiai pavalgyti, nes darbas būdavo sunkus – arti reikėdavo su jaučiais ar arkliais.

„Sakydavo, kad nuo Gandrinių, kurios švenčiamos kovo 25 dieną, į dienos racioną būdavo įtraukiami ir pavakariai, nes diena pailgėdavo, o tu pačiu padaugėdavo ir darbų. Jeigu mėsos turėdavo, valgydavo jos daugiau. Iš tiesų, baudžiavinis kaimas vis pabadaudavo pavasarį. Bet gelbėdavo paukščiai, kurie dėdavo kiaušinius“, – sakė L. Klimka.

Visų didžiųjų darbų pabaiga būdavo ties Šeštinėmis, nes praėjus septynios savaitėms po Velykų ir atėjus Sekminėms gamta būna suvešėjusi ir sodinti jau per vėlu.

„Visi svarbiausi darbai turi būti padaryti iki Šeštinių, kurios švenčiamos šeštą sekmadienį po Velykų. Gegužės viduryje dar yra sodininkų dienos, kai sodai žydi ir juos reikia saugoti nuo šalnų. Gegužę žmonės džiaugdavosi gamtos suvešėjimu ir švęsdavo šv. Florijono šventę (bitininkai spėdavo, koks bus medunešis) ir šv. Stanislovo šventę, kai moterys sodindavo svogūnus. Juokais moterys šią šventę vadindavo cibuliniu Stanislovu“, – pasakojo L. Klimka.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite