Etninės kultūros globos taryba atšventė 20 metų veiklos sukaktį

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su savo padaliniais – Regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis – šiemet pažymi 20 metų veiklos sukaktį. Ta proga 2021 m. spalio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje įvyko EKGT 20-mečio šventė.

Šventėje susitiko EKGT ir Regioninių tarybų nariai, buvę EKGT vadovai, specialistai bei garbės svečiai. Jubiliejaus proga EKGT sveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Robertas Šarknickas, Kęstutis Vilkauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Nacionalinio švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė svarbiausius per 20 metų EKGT nuveiktus darbus. Reikšmingiausias iš jų – nuolat teikiami siūlymai Seimui ir Vyriausybei dėl etninės kultūros integravimo į bendrąją kultūros politiką. Šių siūlymų pagrindu kalendorinės šventės – Rasos, Kūčios ir Vėlinės – įgijo šventinės dienos statusą, sukurti etnografinių regionų herbai ir vėliavos bei gerokai pasistūmėjo jų įteisinimo procesas, sukurta tautinio paveldo produktų plėtros sistema. EKGT iniciatyva paskelbti atmintini Tarmių, Tautinio kostiumo, Vietovardžių, Tautodailės metai paskatino visuomenę įsisąmoninti šių reiškinių kultūrinę vertę ir ieškoti teisinių bei ekonominių prielaidų jų plėtrai. EKGT ir toliau ketina tęsti pradėtus darbus dėl etninės kultūros integravimo į švietimo sistemą, etnokultūrinio turizmo ir etnosporto plėtros.

Regioninių tarybų pirmininkai ir kiti atstovai kalbėjo apie svarbiausias regionų etnokultūrininkus jaudinančias problemas ir užduotis.

Žemaitijos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pabrėžė būtinybę toliau dirbti saugant Lietuvos istorinius vietovardžius. Jo pavaduotojas prof. dr. Juozas Pabrėža akcentavo, kad žemaičių etnokultūrinės tapatybės esminis elementas yra žemaičių kalba; jo nuomone, svarbiausia Žemaitijos etnokultūrininkų užduotis šiandien yra deramo statuso jai suteikimas.

Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pabrėžė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono išskirtinę situaciją ir istoriją. Ji pakvietė visus susitelkti kuriant šio krašto heraldiką ir įteisinant regiono bendruomenės pasirinktą simboliką.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos pirmininkės Rimos Vasaitienės atstovas Valentinas Jazerskas atkreipė dėmesį, kad šio krašto etnokultūrininkams svarbiausia problema yra krašto pavadinimo išgryninimas ir įteisinimas.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos pirmininkas Marius Galinis atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais atsiradusias naujas etninės kultūros puoselėjimo formas – jaunimą pritraukti pajėgiančius etnokultūrinius festivalius, edukacijas ir t. t. Jis paragino tęsti naujų etninės kultūros perteikimo formų paieškas, kuriant sąlygas į šį lauką ateiti naujiems kūrybingiems, iniciatyviems žmonėms.

Aukštaitijos tarybos pirmininkės Dalios Urbonienės atstovė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pasidžiaugė, kad Etninės kultūros globos tarybos rėmuose susidaro puiki galimybė susitelkti plačiai ir aktyviai Aukštaitijos regiono etnokultūrininkų bendruomenei.

Etninės kultūros globos taryba nuoširdžiai dėkoja savitą Lietuvos etnografinių regionų folklorą šventėje pristačiusiems muzikantams – aukštaičių sutartinių tradiciją puoselėjančioms Kupiškio folkloro ansamblio „Kupkėmis“ sutartinių giedotojoms, Mažosios Lietuvos krašto folkloro atlikėjams – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliui „Kuršiukai“, Suvalkijos (Sūduvos) kankliavimo tradicijos tyrinėtojai Laurai Lukenskienei ir šio krašto armonikieriui Albinui Vaškevičiui, žemaičių muzikinių tradicijų žinovams – Telšių kultūros centro folkloro ansambliui „Čiučiuruks“.

Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

EKGT inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite