Etninės kultūros globos taryba atšventė 20 metų veiklos sukaktį

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su savo padaliniais – Regioninėmis etninės kultūros globos tarybomis – šiemet pažymi 20 metų veiklos sukaktį. Ta proga 2021 m. spalio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje įvyko EKGT 20-mečio šventė.

Šventėje susitiko EKGT ir Regioninių tarybų nariai, buvę EKGT vadovai, specialistai bei garbės svečiai. Jubiliejaus proga EKGT sveikino Lietuvos Respublikos Seimo nariai Robertas Šarknickas, Kęstutis Vilkauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Nacionalinio švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė pristatė svarbiausius per 20 metų EKGT nuveiktus darbus. Reikšmingiausias iš jų – nuolat teikiami siūlymai Seimui ir Vyriausybei dėl etninės kultūros integravimo į bendrąją kultūros politiką. Šių siūlymų pagrindu kalendorinės šventės – Rasos, Kūčios ir Vėlinės – įgijo šventinės dienos statusą, sukurti etnografinių regionų herbai ir vėliavos bei gerokai pasistūmėjo jų įteisinimo procesas, sukurta tautinio paveldo produktų plėtros sistema. EKGT iniciatyva paskelbti atmintini Tarmių, Tautinio kostiumo, Vietovardžių, Tautodailės metai paskatino visuomenę įsisąmoninti šių reiškinių kultūrinę vertę ir ieškoti teisinių bei ekonominių prielaidų jų plėtrai. EKGT ir toliau ketina tęsti pradėtus darbus dėl etninės kultūros integravimo į švietimo sistemą, etnokultūrinio turizmo ir etnosporto plėtros.

Regioninių tarybų pirmininkai ir kiti atstovai kalbėjo apie svarbiausias regionų etnokultūrininkus jaudinančias problemas ir užduotis.

Žemaitijos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pabrėžė būtinybę toliau dirbti saugant Lietuvos istorinius vietovardžius. Jo pavaduotojas prof. dr. Juozas Pabrėža akcentavo, kad žemaičių etnokultūrinės tapatybės esminis elementas yra žemaičių kalba; jo nuomone, svarbiausia Žemaitijos etnokultūrininkų užduotis šiandien yra deramo statuso jai suteikimas.

Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pabrėžė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono išskirtinę situaciją ir istoriją. Ji pakvietė visus susitelkti kuriant šio krašto heraldiką ir įteisinant regiono bendruomenės pasirinktą simboliką.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos pirmininkės Rimos Vasaitienės atstovas Valentinas Jazerskas atkreipė dėmesį, kad šio krašto etnokultūrininkams svarbiausia problema yra krašto pavadinimo išgryninimas ir įteisinimas.

Dzūkijos (Dainavos) tarybos pirmininkas Marius Galinis atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais atsiradusias naujas etninės kultūros puoselėjimo formas – jaunimą pritraukti pajėgiančius etnokultūrinius festivalius, edukacijas ir t. t. Jis paragino tęsti naujų etninės kultūros perteikimo formų paieškas, kuriant sąlygas į šį lauką ateiti naujiems kūrybingiems, iniciatyviems žmonėms.

Aukštaitijos tarybos pirmininkės Dalios Urbonienės atstovė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pasidžiaugė, kad Etninės kultūros globos tarybos rėmuose susidaro puiki galimybė susitelkti plačiai ir aktyviai Aukštaitijos regiono etnokultūrininkų bendruomenei.

Etninės kultūros globos taryba nuoširdžiai dėkoja savitą Lietuvos etnografinių regionų folklorą šventėje pristačiusiems muzikantams – aukštaičių sutartinių tradiciją puoselėjančioms Kupiškio folkloro ansamblio „Kupkėmis“ sutartinių giedotojoms, Mažosios Lietuvos krašto folkloro atlikėjams – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliui „Kuršiukai“, Suvalkijos (Sūduvos) kankliavimo tradicijos tyrinėtojai Laurai Lukenskienei ir šio krašto armonikieriui Albinui Vaškevičiui, žemaičių muzikinių tradicijų žinovams – Telšių kultūros centro folkloro ansambliui „Čiučiuruks“.

Etninės kultūros globos taryba yra Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus. Ji vykdo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

EKGT inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Daugiausia bičių laikoma Aukštaitijoje

Įvairiose pasaulio šalyse skambinama pavojaus varpais dėl masiškai nykstančių bičių, tačiau, panašu, kad Lietuvai tai negresia. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mūsų šalyje kasmet auga ne tik bičių šeimų skaičius, bet ir surenkamo medaus kiekis. Skaičiuojama, kad pernai, 2021-aisiais, darbštuolės bitelės prinešė 7 894 tonas medaus. 2020-aisiais šis skaičius siekė 6 033 tonas. Surenkamo medaus kiekis, palyginti su 2011 m., išaugo 4,4 karto –prikopinėta 1 797 tonos medaus. Bičių šeimų skaičius taip pat augo. Šių metų pradžioje visoje Lietuvoje buvo

Savaitgalį Vilkyčius užplūs Lietuvos automobilių kroso čempionato dalyviai

Jau artėjantį sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse ir vėl bus galima išgirsti variklių griausmą. Praėjus vos kiek daugiau nei dviem savaitėms po čia įvykusio Europos automobilių kroso čempionato etapo dabar prie starto stos mūsų šalies autokroso elitas. Čia vyks antrasis Lietuvos automobilių kroso A ir B lygos čempionatų etapas. Vilkyčių trasa Lietuvos autokroso lenktynininkams – puikiai pažįstama, o kai kurie mūsų šalies sportininkai čia paskutinį sykį varžėsi dar birželio 10-12 dienomis. Tąsyk šiame automobilių sporto komplekse buvo surengtos aukščiausios kategorijos

Informuoja policija: Švėkšnoje suskaldyti 7 kapų paminklai

Šilutės rajono policijos komisariate tiriami šie pastarųjų dienų įvykiai rajone. Tai – ir ilgojo Joninių savaitgalio įvykiai, taip pat pranešama apie pastaruoju metu gautus pranešimus. Birželio 27-os rytą  Švėkšnos kapinėse pastebėti septyni suskaldyti kapų paminklai. Nuostolis apie 15 000 eurų. Birželio 23 d. po pietų  Stadiono g., Šilutėje, automobilis BMW 528xi, kurį vairavo vyras, gim. 1956 m., nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Toyota Celica“, kurį vairavo vyras, gim. 1998 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota

Pokyčiai rajono piniginėje

Birželio 30 d. planuojamas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Numatyta vėl tikslinti šių metų biudžetą: pajamas, išlaidas, kam skirtas lėšas švietimo, kultūros ir kitos įstaigos gali panaudoti. Kas keisis? Švietimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta lėšų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti: Šilutės r. savivaldybei tenka beveik 31,8 tūkst. Eur dotacija. Ta pati ministerija skyrė  beveik 6 000 Eur išlaidoms, susijusioms su suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos

Taip pat skaitykite