Epidemiologė: po savaitės matysime, ar situacija dėl koronaviruso gerėja

Vyriausybei planuojant artimiausiomis dienomis paskelbti planą, kada būtų galima laipsniškai pradėti švelninti karantino ribojimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad reikėtų dar savaitės, jog būtų galima nuspręsti, ar situacija dėl koronaviruso šalyje gerėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Reikėtų palaukti dar kokią savaitėlę: apie 5-7 dienas. Mes turėjome ilgąjį savaitgalį, ir būtent mūsų elgesys po trumpiausio inkubacinio periodo parodys, ar tikrai mūsų situacija yra gerėjanti“, – LRT radijui teigė epidemiologė.
Jos teigimu, nepaisant pastaruoju laiku mažiau užfiksuojamų susirgimų koronavirusu atvejų, piko Lietuva, ko gero, dar nepasiekė, todėl, akcentavo ji, atsipalaiduoti nereikėtų.
„Sergančiųjų skaičius registruojamas kiekvieną dieną, tačiau jis yra nedidelis – tai pavieniai atvejai. Tačiau visgi skaičius nėra mažėjantis, tiesiog augimo tempas yra sulėtėjęs“, – pabrėžė D. Razmuvienė.
 „Piko mes, ko gero, nesame pasiekę. Dabar reikia laukti ir matysime rezultatus to, kaip mes elgėmės per ilgąjį savaitgalį“, – pridūrė ji.
Kita vertus, pasak D. Razmuvienės, mažesnis identifikuotų užsikrėtimų skaičius susijęs ir su velykinėmis šventėmis. Todėl, akcentavo epidemiologė, pastaruoju metu kiek sulėtėjęs tyrimų bei besikreipiančiųjų dėl ligos skaičius turėtų suaktyvėti dar šią savaitę.
„Jeigu yra šventės, žmonės rečiau serga, rečiau kreipiasi. Todėl rezultatai laboratorinių tyrimų ir kreipimųsi yra mažesni. Bet manau, kad šią savaitę tai suaktyvės“, – apibendrino epdemiologė, pridurdama, kad jau kuris laikas tik kiek daugiau nei 1 procentas nuo visų atliktų tyrimų yra identifikuoti kaip užsikrėtimo atvejai.
„Skaičiuojant išskirtų teigiamų ėminių 100 žmonių, tai šis rodiklis yra jau 10 dienų pastovus – tik virš 1 proc. yra išskiriama teigiamų atvejų“, – apibendrino ji.
Benas Brunalas (ELTA)

Hits: 127

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite