Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų.

Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį.
Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių, o mirė 37. Visus kitus devynis šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo didesni už naujagimių. Per 10 mėnesių šiemet mirė 102 asmenimis daugiau negu gimė. Vasarį, kovą ir liepą mirė daugiau moterų, kitais mėnesiais – daugiau vyrų. Užsienyje šiemet mirė 13 vyrų ir 3 moterys. Šiais metais neužregistruota nė vienos kūdikio mirties.

Sausį, kovą, rugpjūtį ir spalį gimė daugiau berniukų negu mergaičių, o liepą ir rugsėjį jų buvo po lygiai: po 30 ir 20. Spalį gimė 21 berniukas ir 14 mergaičių. Dar 4 mėnesius mergaičių buvo daugiau negu berniukų.
Iš 384 naujagimių į apskaitą įtraukti 138, tikėtina, gimę užsienyje. Tai sudaro beveik trečdalį per 10 mėnesių šiemet užregistruotų naujagimių. Jų sulaukė 18 vienišų motinų, 153 naujagimiams nustatyta tėvystė, vadinasi, tėvas ir motina nėra įregistravę santuokos.

Iš 134 nutrauktų santuokų 12 porų išsiskyrė užsienyje. 10 šeimų iširo dėl vyro kaltės, 11 – dėl žmonos, o 121 atveju skyrybų pageidavo abu sutuoktiniai. Šiemet su tėvu gyventi liko 8 vaikai, su motina – 76 vaikai.

Apie vardus
Spalį populiariausi naujagimių vardai buvo Lukas ir Nojus. Septynis mėnesius iš dešimties dažniausiai berniukams buvo išrinktas Nojaus vardas. Prie pastarųjų mėnesių populiariųjų vardų patenka ir Danielius. Šiame sąraše dar yra Gabrielius, Motiejus, nors labiau populiarūs trumpi vardai: Domas, Lukas, Rokas, Gustas, Benas. Spalį populiariausias mergaičių vardai – Viltė ir Miglė. Šiemet į populiariųjų sąrašą pateko ir daugiau trumpų vardų – Tėja, Urtė, Greta, Lėja, Ugnė, Luka, Liepa, Elija, tačiau mėgstami ir Gabrielė, Sofija, Emilija.

Tarp retesnių vardų – Jonas, Orestas, Kornelijus, Deimantas, Benediktas, Mantautas; trumpi – Toras, Danas, Žakas, Neidas, Herkus. Į retųjų sąrašą pateko Dainoras, Ąžuolas, Laisvis, Hubertas, Oliveris.

Spalį mergaitės rečiau pavadintos Džesika, Meilana. Joms suteiktų retų vardų sąraše šiemet yra Olivija, Lukrecija, Elžbieta, Žemyna, Samanta, taip pat trumpi vardai – Maja, Ditė, Luna, Eiva, Auksė, Fausta, Upė, Jonė, Gytė, Meilė, Zoja.

Itališkas sutuoktuvių liudijimas
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė „Pamariui“ priminė, kad šiemet nuo vasario 16 d. išduodami dokumentai daugeliu kalbų. Tarkim, asmuo nori tuoktis Italijoje, kreipiasi į skyrių dokumento ir gauna dokumentą italų kalba. Vertimus atlieka speciali programa interneto svetainėje, kuria naudojasi Civilinės metrikacijos skyrius. Verčiama į visas Europos Sąjungos valstybių kalbas.

Pasikeitė užsieniečių, kurie nepriklauso ES ir laisvosios rinkos valstybėms, santuokos registravimas. Jeigu Lietuvoje nori registruoti santuoką, privalo pateikti dokumentą, kad teisėtai tuo metu gyvena Lietuvoje. Taip pat būtini dokumentai, kad asmuo gali tuoktis, kad nėra vedęs. Tarkim, pakistanietis nori registruoti santuoką Lietuvoje, bus tikrinama, ar jis turi leidimą gyventi mūsų šalyje.

Anot L. Valaitienės, šiemet būta kelių šiek tiek išskirtinių santuokų. Pavyzdžiui, įregistruota santuoka su Albanijos piliečiu. Tuo tarpu santuokų su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiais nedaug bepasitaiko, nors anksčiau jų būdavo gausiau. Su ES valstybių (Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.) piliečiais santuokų irgi sumažėjo. Pasidomėjus, ar Jungtinėje Karalystėje lietuves dažnai veda tos valstybės vyrai, L. Valaitienė atsakė, kad pasitaiko, tačiau šiemet pastebima daugiau užsienyje susituokusių lietuvių porų. Spalį užsienyje šeimas sukūrė 5 poros, per 10 šių metų mėnesių – 36. Liepą užsienyje susituokė net 11 porų, kitais mėnesiais – nuo 1 iki 5. Anot L. Valaitienės, užsienyje per metus būdavo po 20-22 lietuvių santuokas, o šiemet per 10 mėnesių – jau 36. Gal kad turi mažų vaikų, gal sunkiau suderinti parvykimą į Lietuvą pateikti prašymo, o bažnytinei santuokai ruošiama jau ne 3, bet 5 mėnesius.
Iš 333 šių metų santuokų tik 129 yra bažnytinės. Spalį buvo 20 santuokų, tik 5 – bažnytinės, 5 – užsienyje, 10 užregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje, 2 iš jų – ne merikacijos skyriaus patalpose.

Nors vestuvės – po metų…
Vasarą, pasak L. Valaitienės, santuokų būna daugiau, nes vaikams atostogos, jų gauna ir dirbantys suaugusieji, yra daugiau galimybių sugrįžti į Lietuvą ir čia atšokti vestuves. Jų registravimo kalendorius – įspūdingas. Dienos pažymėtos kvadratukais. Kad šių metų kalendorius toks, gal ir nestebina. Tačiau L. Valaitienė parodė ir kitų metų kalendorių – jau su gausybe pažymėtų dienų. Pasirinktos datos net spalio mėnesį… Vadinasi, vestuvėms ruošiamasi daugiau negu metus.

Šiemet L. Valaitienė net 42 poras sutuokė jų pasirinkoje vietoje: Šilutės H. Šojaus dvare, Švėkšnos Vilkėno malūne, Švėkšnos dvaro viloje, Rusnės viloje, Ventės rage. Šiemet viena pora atsisakė sumanymo tuoktis Rusnėje ir pasirinko H. Šojaus dvarą, mat kelias į Rusnę labai blogas.
Vis daugiau randasi norinčių sumainyti žiedus Ventės rage. Populiarus Vilkėno malūnas, dar viena kita kaimo turizmo sodyba. Teko sutuokti porą ir laive, ir gamtos kampelyje už Šilutės mažųjų laivų uosto, kur gražus parkas Šyšos vingyje, pro šalį plaukia laivai – romantiška…
Teko tuokti porą ir prie Uostadvario švyturio. Žodžiu, santuokų ceremonijų ne Civilinės metrikacijos skyriaus salėje gerokai padaugėjo. Pernai jų buvo 39, šiemet jau 42, nors metai dar nesibaigė.

Dabar nei jaunavedžiai, nei jų tėvai neprivalo būti Šilutės rajone deklaravę gyvenamąją vietą, tad susituokti Pamario krašte gali visi, kas tik to nori. Labiausiai traukia Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčia, ją santuokai renkasi poros iš visos Lietuvos.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai