„Elektrum Lietuva“: atvėrus rinką nepriklausomiems tiekėjams elektra gali brangti

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga sako, kad liberalizavus elektros rinką elektros kainos dėl papildomų kaštų gali išaugti. Jo teigimu, stebima tendencija, kai patys vartotojai vis dažniau pasirenka gamintis elektros energiją patys.

„Bendrai elektros vartojimas auga ir jis tik didės, nes elektra tampa ateities kuru: keičiasi šildymo sprendimai, technologijos. (…) Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalbama apie visko elektrifikavimą. Paraleliai eina ir tai, kad nemažai vartotojų renkasi patys gaminti elektros energiją – to ateityje taip pat tik daugės“, – „Elektrum Lietuva“ organizuotos konferencijos metu ketvirtadienį teigė jis.

Anot jo, prognozuojama, kad jei dabartinė elektros energijos saugojimo ir kaupimo schema šalyje būtų taikoma iki 2040-ųjų, tikėtina, kad gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui.

„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o iki 2050 metų tokių bus ne mažiau kaip pusė, nes saulės elektrinę įsirengti galima ne tik ant savo namo stogo, bet ir turėti dalį nutolusiame saulės parke“, – teigė jis.

M. Giga sakė pastebėjęs, kad pagrindinis kriterijus vartotojams renkantis elektros tiekėją yra kaina.

„Kalbant apie šiuos metus ir apie vartotoją, matome, kad kaina yra svarbiausias kriterijus renkantis tiekėją. Iš bendro konteksto, politikų ir reguliuotojų pasisakymų girdėjome, kad kaina atvėrus rinką keisis – tikėtina, mažės. Vartotojai turėjo tiek ir baimių, tiek ir lūkesčių, kad konkurencija kainą sumažins“, – sakė jis.

Visgi M. Giga pažymėjo, kad kitaip nei tikėtasi, vartotojai gana vangiai renkasi elektros tiekėją.

„Labai daug vartotojų atidėjo galutinį sprendimą dėl elektros tiekėjo paskutiniam etapui. Tikėjomės, kad vartotojai rinksis anksčiau, (…) bet, rodos, vyravo lūkestis, kad pasirinkus paskutinę akimirką bus teikiami kokie nors specialūs, pigesni pasiūlymai.
Matyt, šiais metais matysime dar ženklesnį susidomėjimą iš galutinių vartotojų, kai jie turės daryti sprendimą“, – sakė jis.

„Electrum Lietuva“ direktorius taip pat pabrėžė, kad reguliuojama elektros kaina daro įtaką rinkos kainoms.

„Reguliuojama kaina vis dar daro įtaką Lietuvoje, nes rinka dar nėra visai atverta. (…) Visgi reguliuojama kaina nelabai turi ką bendro su rinkos kaina tuo metu, kai dėl jos sprendžiama, vos praėjus savaitei ji gali būti nebeaktuali“, – tikino jis.
M. Giga akcentavo, kad elektros kainos po rinkos atvėrimo gali kilti.

„Po rinkos atvėrimo kainos išauga nebūtinai dėl tiekėjo dalies, pačios elektros kainos, bet dėl kitų išaugusių mokesčių ar panaikintų lengvatų. Įtaką kainoms daro atsinaujinančių elektros energijos šaltinių dalis, kokią jie įtaką daro patiems skirstomiesiems tinklams, galutinei kainai, kurią moka vartotojai“, – tikino jis.
Apžvelgdamas praėjusius metus „Electrum Lietuva“ direktorius teigė, jog tai buvo rekordiškai žemų elektros kainų metai.
„Elektros kaina 2020 m. Lietuvoje buvo rekordiškai žema, niekada nėra buvę tokių žemų kainų biržoje. Jei lygintume praėjusius metus su 2019 m., pernai buvo 26 proc. mažesnė kaina. Tai lėmė keli faktoriai, pats akivaizdžiausias – COVID-19, taip pat sumažėjęs įmonių aktyvumas, ir dėl to sumažėjęs elektros poreikis. beje, tai buvo rekordiškai šilčiausi metai“, – teigė jis.

Visgi šiems metams M. Giga pateikė priešingas prognozes.
„Žvelgiant į 2021 metus, situacija yra visiškai skirtinga nei pernai. Turime visišką kainų „atšokimą“: jau sausį elektros kaina biržoje yra 74 proc. didesnė, negu buvo 2020 m. Vasarį kainos buvo 114 proc. didesnės, kovą, kol kas, 106 proc. didesnės nei buvo atitinkamą praėjusių metų laikotarpį“, – sakė jis.

Pirmą kartą vartotojų segmente atsirado elektros biržos produktas, (…) ir visos kainos tapo susietos su biržos kainomis“, – pridūrė M. Giga.

Monika Grigutytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite