Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai.

Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad 2,65 mln. eurų, kuriuos sukčiams būtų pervedę gyventojai ir verslas, pavyko sėkmingai sustabdyti finansų įstaigose. Dar 154 tūkst. eurų pavyko sugrąžinti jau po to, kai pinigai buvo iškeliavę iš sąskaitų.

Saugo ne tik bankai

Aurelija Baranauskaitė, BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė, pažymi, kad stiprėjantis institucijų gebėjimas saugoti visuomenę nuo sukčių teikia viltį, jog ilgainiui skaitmeninių ilgapirščių keliamos grėsmės mažės. Tačiau šiandien, anot jos, atsipalaiduoti dar ne laikas.

„Žala, kurią Lietuvos gyventojai patiria dėl elektroninių sukčių atakų, rodo akivaizdų visuomenės pažeidžiamumą. Sėkmingų sukčių atakų skaičius – didesnis nei gaisrų skaičius. Tai indikuoja, kad gyventojams reikalinga papildoma apsauga nuo netikėtų nuostolių“, – teigia specialistė.

BTA jau nuo praėjusių metų siūlo draudimo nuo elektroninių sukčių paslaugą. Anksčiau ji buvo taikoma gyventojams, pasirinkusiems kilnojamojo turto draudimo apsaugos lygius „Apsauga Plius“ ir „Apsauga Maximum“. Šiemet, įvertinus tokios apsaugos poreikį, draudimo apimtis išplėsta. Dabar apsauga taikoma visiems klientams, kurie draudžia kilnojamąjį turtą nenuomojamame, nuolat gyvenamame objekte.

Ši apsauga numato, kad gyventojai draudžiami nuo žalos, kuomet sukčiai išgrynina pinigus iš pavogtos mokėjimo kortelės ar apsiperka naudodamiesi pavogtais mokėjimo kortelės duomenimis. Taip pat draudimas galioja jei sukčiai pinigus išvilioja telefoninių skambučių metu ar pasinaudodami nuorodomis, kurios siunčiamos SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu.

Ekspertas: sukčiavimas yra verslas

Giedrius Meškauskas, kibernetinio saugumo bendrovės „Terasky“ ekspertas, nurodo, kad pastaraisiais metais populiarėja trumposios žinutės bei skambučiai, kuriais sukčiai, prisidengdami apgaulingomis istorijomis apie siuntų strigimus ar kitomis gudrybėmis, taikosi į vartotojų pinigines.

„Per pandemijos laikotarpį išmokome gyventi neišeidami iš namų. Prekes užsisakinėjame internetu, siuntas gauna visi. Sukčiai eina šiai tendencijai iš paskos. Nenuostabu, kad didelė dalis sukčių žinučių yra susijusios su siuntomis“, – aiškina G. Meškauskas.

Keletą pastarųjų metų ant populiarumo bangos yra ir vadinamasis investicinis sukčiavimas, kuomet rusų kalba kalbantys „konsultantai“ siūlo greitą pasyvų praturtėjimo būdą – tereikia tik „investuoti“ arba persiųsti jiems savo pinigus. „Prieš pusantrų metų Latvijoje buvo uždaryti du tokie sukčių skambučių centrai, pareigūnai sulaikė 80 juose dirbusių žmonių. Kartu vienas toks centras uždarytas ir Lietuvoje. Bet jų yra ir daugiau“, – žiniomis dalijasi G. Meškauskas.

Tokių skambučių centrų darbuotojai žino, kam skambina – telefono numerį, vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą. Šie duomenys dažniausiai yra gaunami po duomenų nutekėjimo incidentų, kaip kad įvyko su „CityBee“. „Kai kurioje nors svetainėje nuteka duomenys, žinant kur ieškoti, netrukus juos galima gauti“, – sako ekspertas. Jo teigimu, elektroniniai sukčiai nuolat evoliucionuoja, modifikuoja savo veikimo būdus, pritaiko juos šiandienos aktualiausiems įpročiams.

Taikosi į pardavėjus

Pakankamai nauja sukčiavimo forma – apsimestinis pirkimas internetu. Apsimetėlis pirkėjas paprastai kreipiasi į internetu prekiaujančius asmenis skelbimuose nurodytais kontaktais, domisi prekės kokybe, tariamai ja susižavi ir informuoja apie ketinimą pirkti.

„Vėliau tariamas pirkėjas bando įtikinti, kad pinigai jau sumokėti. Dažnai kaip „įrodymą“  sukčius atsiunčia nuorodą, kuri neva veda į siuntų pervežėjo svetainę. Paspaudus ant šios nuorodos prašoma suvesti dar ir mokėjimo kortelės duomenis ar prisijungimo prie savo paskyros siuntų tarnyboje rekvizitus“, – aiškina G. Meškauskas.

Žinoma, pardavėjas jokių kurjerių nesulaukia ir pinigų negauna. Už tai sukčius iš patiklaus pardavėjo išgauna mokėjimo kortelės duomenis. Jais pasinaudojus paprastai bandoma atsiskaityti už kokias nors prekes ar paslaugas.

Kalėdos sukčiams ateis anksčiau

Artėjant didžiosioms metų pabaigos šventėms prekyba tradiciškai suaktyvėja, žmonės nori dovanomis nudžiuginti savo artimuosius. Neabejojama, kad sukčiai taip pat sieks tuo pasinaudoti. G. Meškauskas abejoja, ar paprasti piliečiai gali staiga persiauklėti ir tapti atspariais sukčių viliotiniui.

„Sidabrinės kulkos nuo sukčių nėra. Jei žmogus nebuvo budrus iki šiol, jis nebus budrus ir per Kalėdas. Tačiau, be abejo, reikėtų bet kokią jus pasiekiančią informaciją vertinti labiau kritiškai“, – ragina pašnekovas.

Šiais laikais mobilus įrenginys turėtų būti apsaugotas, todėl saugumo specialistas ragina įsidiegti telefono apsaugos sprendimą. Rekomenduojama – mokamą, nes, anot jo, nemokamas sūris būna arba neskanus, arba pelėkautuose. Kitaip tariant, arba apsaugos kokybė nebus užtikrinta, arba informacija apie vartotoją bus kaina, kurią sumokate to sprendimo kūrėjui. Šiuolaikiniai mobiliųjų įrenginių apsaugos sprendimai, be kitų saugumo užtikrinimo funkcijų, gali tikrinti žinutes ir beveik be klaidų atpažįsta apgaulingas, taip pat taiko kitas apsaugos nuo sukčių priemones.

„Šventiniu laikotarpiu grėsmių visuomenei kiekis išauga. Keičiasi orai, trumpėja šviesus paros metas, o žmonės be savo kasdienių darbų stengiasi pasiruošti ir šventėms. Žmonės ima skubėti, būna mažiau susikaupę, todėl didėja rizika patirti ne tik finansinius nuostolius, bet ir pridaryti žalos turtui ar patirti traumą. Nuolat sąmoningai skatinti save būti dėmesingais yra geras įprotis bet kurią dieną, tačiau per šventes jis itin svarbus“, – reziumuoja A. Baranauskaitė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite