Elektra Lietuvoje pigo trečią mėnesį iš eilės

Pernai gruodį – trečią mėnesį iš eilės – elektros kaina Lietuvoje pigo. Lyginant su ankstesniu mėnesiu ji mažėjo 3,3 proc. ir pasiekė 53,62 EUR/MWh. 

Prie žemesnės vidutinės elektros energijos kainos prisidėjo išaugusi energijos gamyba vėjo jėgainėse – Lietuvoje gruodį ji didėjo 16,6 proc., dalyje kitų regiono šalių – dar daugiau, praneša „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausantis elektros energijos tiekėjas „Energijos tiekimas“.

Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje palaipsniui mažėja nuo spalio mėnesio. Po rugsėjį fiksuoto piko, kuris buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus, gruodį kaina grįžo į 2018 m. vasaros viduryje buvusį lygį.

„Elektros gamybos šuolis vėjo jėgainėse padėjo kompensuoti dėl atšalusių orų augusią energijos paklausą, kuri galėjo vėl padidinti elektros kainą. Tačiau vėjuoti orai gruodį reikšmingai išaugino elektros gamybą tokio tipo jėgainėse daugelyje regiono šalių: Lenkijoje – 45,8 proc., Vokietijoje – 45,1 proc., Skandinavijoje – 10,9 proc. Vidaus rinkoje generacija vėjo elektrinėse augo daugiau nei 16 proc. Tai padėjo išlaikyti kainos mažėjimo tendenciją Lietuvoje”, – pranešime sako „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Žemesnei kainai įtakos taip pat turėjo ir augusi elektros gamyba atominėse elektrinėse Skandinavijoje, teigiama bendrovės pranešime. Lyginant su lapkričiu, šių jėgainių sugeneruotos elektros apimtys padidėjo daugiau nei dešimtadaliu – 10,7 proc.

Anot A. Kavaliausko, 2019 m. pradžioje elektros kainų dinamikai didžiausią įtaką veikiausiai vėl turės oro sąlygos, tačiau ją koreguos ir techniniai veiksniai. Vienas jų – gruodžio 27 d. prasidėjęs ir iki kovo pabaigos planuojamas vieno iš Švedijos atominės elektrinės Ringhals blokų remontas (instaliuota galia 904 MW). Ši 4-ių blokų jėgainė yra didžiausia Švedijoje ir per metus sugeneruoja elektros kiekį, prilygstantį apie 15 proc. viso šios šalies elektros suvartojimo.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras tarp šernų tebeplinta

Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.    Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas