Elektra iš saulės gali būti gaminama kiekvienoje sodyboje

UAB „Energetikos objektų statyba“ vadovas Audrius Endzinas ir gardamiškis Gintaras Šarka prie pastarojo sodyboje neseniai pradėtos eksploatuoti saulės elektros jėgainės.

Gardame nuosavoje sodyboje gyvenantis veterinarijos gydytojas Gintaras Šarka ant aukštoko ūkio reikmėms skirto pastato stogo įsirengė saulės elektros jėgainę. Šeimininkas sakė, kad šia naujove domėjosi senokai. Kartą medžioklėje apie tai prasitarė kolegai medžiotojui Audriui Endzinui, UAB „Energetikos objektų statyba“ direktoriui. „Mes tuo užsiimame“, – išgirdo atsakymą gardamiškis. Praėjo keli mėnesiai ir saulės jėgainės moduliai (plokštės) buvo sumontuoti ant šeimininko tam parinkto pastato stogo.

Šeimininkas ir A. Endzinas prieina prie prietaiso ant pastato sienos, kuris rodo šiuo metu generuojamos ir jau sukauptos elektros energijos kiekį. Prietaisas rodo, kad apniukusį spalio pabaigos rytą generuojami 68 vatai. Prieš mėnesį paleista saulės energijos jėgainė jau buvo pagaminusi pirmuosius 248 kilovatus elektros.
Energetikas A. Endzinas paaiškina šios elektrinės veikimo principus: „Pirmiausiai iš saulės sugeneruota elektra atiduodama sunaudoti vartotojui, tuo metu elektros skaitiklis nefiksuoja, kad elektra naudojama iš tinklo. Kai susidaro perteklius, energija automatiškai perduodama į elektros tinklą. Kai vartotojui jos pritrūksta, perduotoji į tinklą atsiimama atgal. Iki 5 kW galingumo jėgainės įrengimo tvarka yra supaprastėjusi. Visas saulės jėgainės įrengimo procesas, įskaitant leidimo statyti gavimą, kitų dokumentų derinimą, beužtrunka gerą mėnesį. Galima ir greičiau, bet dar praeina laiko, kol patiekiamos reikalingos medžiagos. Jei reikalingas didesnis galingumas – procesas užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių“.
„Kiek elektros energijos reikia jūsų ūkiui?“ – klausiu sodybos šeimininko.
„Mūsų skaičiavimu, panašiai tiek ir reikėtų, kiek gali pagaminti ši jėgainė. Tačiau darėme su intencija, kad atsiras dar vienas energijos vartotojas. Šiomis dienomis turėtų atvykti rangovas dėl namo šildymo sistemos oras–vanduo įrengimo. Prijungus šios sistemos siurblį, dabar iš saulės gaminamos elektros turėtų pristigti. Suskaičiavome, kad ši mini elektros tiekimo sistema galėtų kompensuoti nebent namo šildymo energijos poreikius“.
„Didelis dalykas – nemokamas šildymas, – įsiterpia A. Endzinas ir paaiškina. – Kai žmogus didina elektros energijos vartojimą, tą didesnį galingumą reikia nusipirkti iš elektros tiekėjo. Tai yra, padaryti tam tikrą investiciją. Tada iškyla paprastas klausimas: o gal tą investiciją nukreipti į saulę, kuri tau suteiks daugiau elektros energijos“.
G. Šarka dar priduria: „Šį sezoną ir pamatysim. Jeigu tos energijos su namo šildymu dar gerokai trūks, turėsime galimybę padidinti saulės jėgainės galingumą, pridėsime papildomų elementų“.

Įrengti saulės energijos sistemą galima beveik kiekviename name. Tereikia atitinkamo ploto ant stogo, fasado bei šiek tiek vietos įrengti įtampos keitikliams. Saulės moduliams montuoti tinkamiausias plotas yra pietų pusė. Galimas tam tikras nuokrypis į rytus ar vakarus, bet tokiu atveju saulės elektrinės metinis pagaminamos elektros energijos kiekis bus mažesnis.

UAB „Energetikos objektų statyba“ yra įrengusi saulės jėgainių ir ant plokščių stogų. Pavyzdžiui, ant UAB „Šilutės prekyba“ administracijos pastato. Ten įrengta 20 kW galingumo saulės elektrinė. Šiek tiek neramiau būna, kai Pamario krašte įsisiautėja uraganinis vėjas. Jis tokius įrenginius gali ir nugriauti. Tiesa, pastatų draudimas apima ir saulės jėgainės įrenginius.
Galima saulės jėgainę statyti ir ant žemės. Tokia yra Inkakliuose, prie gėlininkystės ūkio. Kiek kainuoja paimti iš saulės nieko nekainuojančią energiją ir paversti ją buičiai reikalinga elektra?
Anot A. Endzino, kuo daugiau investuoji į galią, tuo energijos kilovatas labiau pinga. 5 kilovatai – tai ta riba, kai jau racionalu naudotis iš saulės generuota energija. Mažesnio galingumo jėgainėje pagaminta elektra kainuos brangiau. Dar pigiau kilovatvalandė energijos atsieis, jei bus įrengta 20 kW ar galingesnė jėgainė.
Minėta, kad generuotos energijos perteklius keliauja į ESO tinklus. Jis yra kaupiamas vienus metus – nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d. Vadinasi, vasarą, kai yra sugeneruojama daugiau elektros negu suvartojama, ji atiduodama pasaugoti, o vėliau atsiimama iš ESO tinklų. Svarbiausia yra nepasistatyti per galingos elektrinės, nes visas neišnaudotas perteklius kovo 31 d. anuliuojasi.
Yra saulės jėgainės elementų, kurie gali atstoti ir visą stogo dangą. Ši sistema praverčia, kai statomi nauji statiniai arba keičiant pastato stogą. Pasak A. Endzino, 25 procentai tokios elektrinės įrengimui skirtų išlaidų gali būti grąžinama per Aplinkos apsaugos fondą, pateikus paraišką paramai gauti.
UAB „Energetikos objektų statyba“ šiuos įrenginius montuoti pradėjo gal prieš dvylika metų. Ypač aktyviai saulės energija Lietuvoje imta domėtis tada, kai buvo patvirtintas labai solidus šios pagamintos energijos įkainis. Įkainį sumažinus, sumenko ir domėjimasis saulės elektra. Tačiau laikui bėgant didėjo saulės energijos modulių efektyvumas, mažėjo įrangos kainos. Dabar saulės elektros jėgainės tampa prieinamos daugumai, kas naudoja elektros energiją.
Beje, UAB „Energetikos objektų statyba“ rengiamos saulės elektros jėgainės yra surinktos Lietuvoje.

Petras Skutulas,
autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po