Elektra brangs visiems

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK)  nustatė kitų metų „Lietuvos energijos tiekimo“ elektros energijos visuomeninės kainos viršutines ribas. Tai priešpaskutinis šios komisijos žingsnis prieš tvirtinant galutines kitų metų elektros energijos kainas.

„Lietuvos energijos“ pranešime skelbiama, kad elektros energijos visuomeninės kainos viršutinė riba iš žemosios įtampos tinklų, palyginus su šiemet, padidėjo 14,9 proc., iki 10,317 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM, iš vidutinės įtampos tinklų – 15,5 proc., iki 7,76 ct/kWh be PVM. Elektros energijos visuomeninės kainos viršutinės ribos lemia galutinius elektros energijos kainų pokyčius buitiniams elektros vartotojams.

VKEKK nurodo, kad viena pagrindinių kainų augimo priežasčių yra aukštesnės elektros energijos kainos biržoje „Nord Pool“. Vidutinė elektros kaina biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje šiemet per devynis šių metų mėnesius siekė 48,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 36,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Elektros kainų pokyčiai biržoje, kurie priklauso nuo globalių tendencijų, daro esminę įtaką galutinėms elektros energijos kainoms. Šiemet kainos augimą elektros biržoje lėmė įvairios tarpusavyje nesusijusios priežastys. Pavyzdžiui, dėl sausų orų sumažėjo hidroelektrinių gamyba Skandinavijoje, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas sumažino pigesnės elektros importą į Lietuvą“, – pranešime teigia „Lietuvos energijos tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas. Pasak jo, kainoms įtaką darė ir branduolinių jėgainių remontai Skandinavijoje, rinkoje išaugusios gamtinių dujų, kurios naudojamos elektros energijos gamyboje, kainos bei net keletą kartų pabrangę apyvartiniai taršos leidimai. Galutines siūlomas elektros energijos kainas vartotojams „Lietuvos energijos tiekimas“ turėtų pateikti VKEKK iki lapkričio 15 dienos. VKEKK galutines elektros energijos kainas vartotojams turi paskelbti iki gruodžio 1 dienos.

„Lietuvos energijos“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po