Ekspertai įspėja: žengiame į vasaros gamtos stichijų sezoną

Per penkis šių metų mėnesius gamtos jėgos gyventojų turtui jau pridarė nuostolių už 1,5 mln. eurų arba 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Didžiausią žalą, siekusią 30 tūkst. eurų, šių metų pavasarį sukėlė žaibo iškrova ir nuo jos kilęs gyvenamojo namo gaisras. Visgi draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausių gamtos stichijų žalų metas dar tik prasideda.

„Žvelgiant istoriškai būtent vasaros sezonas labiausiai išsiskiria gamtos jėgų sukeltų žalų gausa. Praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 5,6 mln. eurų. Tai buvo beprecedentis gamtos šėlsmas, kurio padariniai kai kuriose gyvenvietėse Panevėžio ir Joniškio rajonuose priminė karo mūšio lauką“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.

Pasak eksperto, šių metų šiltojo sezono pradžia kol kas buvo palyginus švelni ir pasižymėjo trumpalaikėmis lokaliomis liūtimis ir kruša Klaipėdoje, Alytuje, Tauragėje ir kituose šalies miestuose. Labai didelių nuostolių gyventojų turtui šie gamtos reiškiniai nesukėlė, tačiau pastarųjų metų istorija gerai atskleidžia, kam reiktų ruoštis, nes vasara dar tik prasideda.

„Pastarųjų metų vasaros išsiskyrė itin karšto oro bangomis, kuomet ne kartą buvo fiksuota stichinė kaitra – 3 paras ir ilgiau besilaikantis 30 laipsnių karštis. Mūsų klimato juostai tai nėra įprastas oras, todėl tokią kaitrą dažniausiai lydi škvalo gūsiai, gausūs krituliai, ledokšniai, intensyvus žaibavimas“, − komentuoja A. Juodeikis.

Draudimo ekspertas išskiria šiuos dažniausiai fiksuojamus vasaros gamtos stichijų padarinius: vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines, batutus; sugadinami pastatų stogai, sienos, išdaužomi langai, saulės elektrinės, šiltnamiai; per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus rūsius, buitinę techniką; kyla elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugadinama elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc. ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų.

Bendra žalų išmokų suma tuo pačiu trejų metų laikotarpiu išaugo beveik 140 proc., o išmokėta suma patirtiems nuostoliams padengti 2023 m. pasiekė beveik 10 mln. eurų. Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė, stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atnaujinta prie Šilutės ligoninės stovinti skulptūra „Pūga“

Šilutės rajono savivaldybė savo naujienose skelbia, kad Savivaldybės  lėšomis atnaujinta istorinė skulptūra „Pūga“, stovinti prie Šilutės ligoninės.  Priminsime ne kartą „Pamaryje“ aprašytą istoriją: šis paminklas skirtas Natkiškių kaimo (dabar Pagėgių sav.) medicinos felčerei Zosei Petraitienei, kuri, vykdama pas gimdyvę, 1982 m. sausio 6 d. žuvo siautėjant stipriai pūgai. Po penkerių metų priešais Šilutės ligoninę buvo atidengta skulptūra „Pūga“ (skulptorius Antanas Šnaras, architektas Petras Lapė). 1994 metais Natkiškiuose, kurių apylinkėse ir įvyko nelaimė, Z. Petraitienės vardu pavadinta mokykla. Z. Petraitienė jaunystėje

Laukuose nuiminėjate derlių. Neparsineškite į ūkį afrikinio kiaulių maro

Prasidėjus grūdų derliaus nuėmimo darbams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina ūkininkus laikytis biosaugos ir iš laukų neparsinešti į savo ūkį afrikinio kiaulių maro (AKM). VMVT specialistai įspėja, kad tuose pačiuose laukuose gali būti vaikščioję AKM užsikrėtę šernai. Jie galėjo užkrėsti nuimamą derlių, šiaudus, žolę ir pan.  Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, privaloma visas į ūkį grįžtančias transporto priemones dezinfekuoti. Kokiais grūdais šerti kiaules? Specialistai primena, kad šerti kiaules šių metų derliaus grūdais galima tik juos išlaikius 60 dienų. 

Brangs komunalinės atliekos

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje planuoja svarstyti didesnius įkainius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Siūloma pakeisti Šilutės r. savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų nuostatų 1 priedą. Su UAB „Ecorevice“ 2024 m. sausio 8 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri įsigaliojo 2024 m. balandžio 15 d. Pagal sutarties sąlygas pasikeitė atliekamų paslaugų kaina. Padidėjo metinė pastoviosios

Gėlių puokštės iš Ramunių gatvės  

Kur šiandien žmonės dažniausiai susipažįsta? Teisingai – internete. Pamačiusi, kokias gražias gėlių puokštes kuria usėniškė Vaida Breiterienė, nusprendžiau susipažinti. Tai buvo dar pavasarį. Akis patraukė puokštė su senoviniais kaimiškais baltais narcizais ir panorau jų pasimerkti. Ilgai netruko ir gėlės jau puikavosi vazoje mūsų namuose, skleisdamos nuostabų aromatą.Tuo labiau džiaugiausi, kad pavyko pamaloninti į renginį bibliotekoje atvykusias viešnias iš Kauno. Žiedai pievose ir prie namų Dienas leisti tarp savo auginamų, laukuose ir pievose skinamų gėlių Vaida pradėjo išėjusi iš darbo. Prie

Taip pat skaitykite