Ekspertai įspėja: užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, taigi užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti. 

„Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų pernešamomis ligomis yra itin didelė ir išlieka visus metus. Pranešimų apie tai, kad susirgo erkių platinama liga pikas įprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio ir nenuslūgsta iki pat spalio. Įprastai nuo rugpjūčio pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus „Lietuvos draudimas“ gauna 4-5 kartus daugiau, nei, tarkime pavasario mėnesiais. Tai susiję ir su tuo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės miškuose ima lankytis kur kas dažniau. Tokių žalų skaičius mažėti ima tik prasidėjus spaliui“, – sako „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė savo klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis, jau išmokėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų kompensacijų, o trečią ketvirtį, prognozuojama, bus išmokėta dar tiek pat. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka dėl erkės sukeltos ligos šiemet siekia 370 eurų.

J. Stasinas pabrėžia, kad erkės įkandimo pasekmės paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Jauni voragyviai po įkandimo greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai, kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Tad ir žala dėl ligos užregistruojama praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo.

Specialistai pažymi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai. „Šiemet erkių nubudimo mėnesiai buvo balandis ir gegužė. Taigi, pavasarį kilo pirmoji erkių aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis. Vėliau jos įsirausė į miško paklotę ir ten pasislėpė. Antrojoje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje paprastai prasideda antrasis erkių įkandimų pikas, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės“, – sako medicinos entomologė Milda Žygutienė iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Specialistė atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo pikas vasaros pabaigoje sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu.

O kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25-35 centimetrų aukštyje. Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje: miško darbininkai, uogautojai, grybautojai, taip pat sodybose vasarojantys gyventojai. Tačiau, ekspertė primena, kad erkių galima sutikti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitur. Todėl būnant gamtoje svarbu naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Ant žmogaus odos patekusi erkė įsisiurbia nejuntamai, o vienu kartu šis parazitas žmogų gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo ar kitomis ligomis. Sergamumas erkių platinamomis ligomis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi. Daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius. O Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai yra ne taip išplitę.

ULAC duomenimis, pernai Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė daugiau negu 2 800 žmonių, o erkiniu encefalitu – bemaž 500 gyventojų.

„Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis klientams, apsidraudusiems nuo erkių, išmokėtų išmokų buvo būtent dėl Laimo ligos. Išskirtiniai metai buvo tik 2016-ieji, kai erkinio encefalito atvejų buvo išaugę ir jie sudarė apie dešimtadalį visų erkių sukeltų žalų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas J. Stasinas. Draudimas nuo erkių sukeliamų ligų, kurį siūlo „Lietuvos draudimas“, apima Laimo ligą ir erkinį encefalitą, erkinį mielitą, erkinį encefalomielitą. Susirgimo atveju išmokama išmoka, kurią galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, kitoms sveikatos stiprinimo reikmėms. Tuo tarpu draudimas nuo erkių sukeliamų ligų kainuoja 7 eurus metams.

Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų.

Todėl, jeigu įkando erkė, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Svarbu žinoti, kad veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė.

ELTA

Skaitykite: Mažytės erkės ir sparčiai plintančios tuberkuliozės grėsmės

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Daugiausia bičių laikoma Aukštaitijoje

Įvairiose pasaulio šalyse skambinama pavojaus varpais dėl masiškai nykstančių bičių, tačiau, panašu, kad Lietuvai tai negresia. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mūsų šalyje kasmet auga ne tik bičių šeimų skaičius, bet ir surenkamo medaus kiekis. Skaičiuojama, kad pernai, 2021-aisiais, darbštuolės bitelės prinešė 7 894 tonas medaus. 2020-aisiais šis skaičius siekė 6 033 tonas. Surenkamo medaus kiekis, palyginti su 2011 m., išaugo 4,4 karto –prikopinėta 1 797 tonos medaus. Bičių šeimų skaičius taip pat augo. Šių metų pradžioje visoje Lietuvoje buvo

Savaitgalį Vilkyčius užplūs Lietuvos automobilių kroso čempionato dalyviai

Jau artėjantį sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse ir vėl bus galima išgirsti variklių griausmą. Praėjus vos kiek daugiau nei dviem savaitėms po čia įvykusio Europos automobilių kroso čempionato etapo dabar prie starto stos mūsų šalies autokroso elitas. Čia vyks antrasis Lietuvos automobilių kroso A ir B lygos čempionatų etapas. Vilkyčių trasa Lietuvos autokroso lenktynininkams – puikiai pažįstama, o kai kurie mūsų šalies sportininkai čia paskutinį sykį varžėsi dar birželio 10-12 dienomis. Tąsyk šiame automobilių sporto komplekse buvo surengtos aukščiausios kategorijos

Informuoja policija: Švėkšnoje suskaldyti 7 kapų paminklai

Šilutės rajono policijos komisariate tiriami šie pastarųjų dienų įvykiai rajone. Tai – ir ilgojo Joninių savaitgalio įvykiai, taip pat pranešama apie pastaruoju metu gautus pranešimus. Birželio 27-os rytą  Švėkšnos kapinėse pastebėti septyni suskaldyti kapų paminklai. Nuostolis apie 15 000 eurų. Birželio 23 d. po pietų  Stadiono g., Šilutėje, automobilis BMW 528xi, kurį vairavo vyras, gim. 1956 m., nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Toyota Celica“, kurį vairavo vyras, gim. 1998 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota

Pokyčiai rajono piniginėje

Birželio 30 d. planuojamas Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Numatyta vėl tikslinti šių metų biudžetą: pajamas, išlaidas, kam skirtas lėšas švietimo, kultūros ir kitos įstaigos gali panaudoti. Kas keisis? Švietimas Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta lėšų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti: Šilutės r. savivaldybei tenka beveik 31,8 tūkst. Eur dotacija. Ta pati ministerija skyrė  beveik 6 000 Eur išlaidoms, susijusioms su suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos

Taip pat skaitykite