Ekspertai įspėja: užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, taigi užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti. 

„Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų pernešamomis ligomis yra itin didelė ir išlieka visus metus. Pranešimų apie tai, kad susirgo erkių platinama liga pikas įprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio ir nenuslūgsta iki pat spalio. Įprastai nuo rugpjūčio pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus „Lietuvos draudimas“ gauna 4-5 kartus daugiau, nei, tarkime pavasario mėnesiais. Tai susiję ir su tuo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės miškuose ima lankytis kur kas dažniau. Tokių žalų skaičius mažėti ima tik prasidėjus spaliui“, – sako „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė savo klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis, jau išmokėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų kompensacijų, o trečią ketvirtį, prognozuojama, bus išmokėta dar tiek pat. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka dėl erkės sukeltos ligos šiemet siekia 370 eurų.

J. Stasinas pabrėžia, kad erkės įkandimo pasekmės paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Jauni voragyviai po įkandimo greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai, kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Tad ir žala dėl ligos užregistruojama praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo.

Specialistai pažymi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai. „Šiemet erkių nubudimo mėnesiai buvo balandis ir gegužė. Taigi, pavasarį kilo pirmoji erkių aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis. Vėliau jos įsirausė į miško paklotę ir ten pasislėpė. Antrojoje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje paprastai prasideda antrasis erkių įkandimų pikas, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės“, – sako medicinos entomologė Milda Žygutienė iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Specialistė atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo pikas vasaros pabaigoje sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu.

O kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25-35 centimetrų aukštyje. Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje: miško darbininkai, uogautojai, grybautojai, taip pat sodybose vasarojantys gyventojai. Tačiau, ekspertė primena, kad erkių galima sutikti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitur. Todėl būnant gamtoje svarbu naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Ant žmogaus odos patekusi erkė įsisiurbia nejuntamai, o vienu kartu šis parazitas žmogų gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo ar kitomis ligomis. Sergamumas erkių platinamomis ligomis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi. Daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius. O Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai yra ne taip išplitę.

ULAC duomenimis, pernai Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė daugiau negu 2 800 žmonių, o erkiniu encefalitu – bemaž 500 gyventojų.

„Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis klientams, apsidraudusiems nuo erkių, išmokėtų išmokų buvo būtent dėl Laimo ligos. Išskirtiniai metai buvo tik 2016-ieji, kai erkinio encefalito atvejų buvo išaugę ir jie sudarė apie dešimtadalį visų erkių sukeltų žalų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas J. Stasinas. Draudimas nuo erkių sukeliamų ligų, kurį siūlo „Lietuvos draudimas“, apima Laimo ligą ir erkinį encefalitą, erkinį mielitą, erkinį encefalomielitą. Susirgimo atveju išmokama išmoka, kurią galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, kitoms sveikatos stiprinimo reikmėms. Tuo tarpu draudimas nuo erkių sukeliamų ligų kainuoja 7 eurus metams.

Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų.

Todėl, jeigu įkando erkė, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Svarbu žinoti, kad veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė.

ELTA

Skaitykite: Mažytės erkės ir sparčiai plintančios tuberkuliozės grėsmės

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką šią savaitę svarstė Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai?

Nagrinėtas ne tik šių metų rajono biudžetas, kurį planuojama tvirtinti kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet ir su šiuo svarbiausiu sprendimu susiję kiti reikalai: lėšų skyrimas, etatų mažinimas bei kita. Jeigu Savivaldybės taryba pristatomų sprendimų nepriims, juos pakeis, „Pamarys“ apie tai informuos vėliau. Permainos Savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstė rajono mokyklų tinklo pertvarką, nes mokinių mažėja, tad siūloma nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti 6 jungtinių klasių komplektų ir per metus sutaupyti 393 tūkst. Eur. Klasių būtų atsisakyta Juknaičių pagrindinės

33 tūkstančiai eurų – jaunimui

Jaunimo organizacijoms ir su juo susijusioms reikmėms Šilutės rajono savivaldybės taryba šiais metais planuoja skirti 33 600 eurų, iš šios sumos palikdama 4 000 eurų rezervą. Numatyta skirti Jaunųjų konservatorių lygos Šilutės skyriaus projektui „Jaunimas, kuriantis Šilutę“ – 550 Eur; VšĮ „Vakarų kranto jaunimo studijos“ jaunimo muzikos ir idėjų stovyklai „Rusnės Meet‘as 2020“ – 950 Eur; Juknaičių jaunimo klubo projektui „II Juknaičių jaunimo sąšauka – Juknaičiai 2050“ – 300 Eur. Su jaunimu dirbančioms organizacijoms teks: Šilutės kultūros ir pramogų centro

Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą. Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po pamaldų visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės: signataro giminaičių dovanota ir LR Prezidento Gitano Nausėdos perduota. Šiais metais parvežti iš Prezidentūros atminimo gėlių puokštės su

Apdovanoti už nuopelnus Pagėgių kraštui

Vasario 16-ąją, iškilmingo minėjimo metu, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, šiemet jau dešimtą kartą Pagėgių savivaldybės kultūros centre įteikti apdovanojimai krašto žmonėms „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Tradiciškai renginys prasidėjo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai. Pagėgių savivaldybės kultūros centre atidaryta paroda „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti (parodos organizatorius – Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus). Renginio pradžioje buvo rodoma ištrauka iš filmo apie