Ekspertai įspėja: užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, taigi užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti. 

„Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų pernešamomis ligomis yra itin didelė ir išlieka visus metus. Pranešimų apie tai, kad susirgo erkių platinama liga pikas įprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio ir nenuslūgsta iki pat spalio. Įprastai nuo rugpjūčio pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus „Lietuvos draudimas“ gauna 4-5 kartus daugiau, nei, tarkime pavasario mėnesiais. Tai susiję ir su tuo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės miškuose ima lankytis kur kas dažniau. Tokių žalų skaičius mažėti ima tik prasidėjus spaliui“, – sako „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė savo klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis, jau išmokėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų kompensacijų, o trečią ketvirtį, prognozuojama, bus išmokėta dar tiek pat. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka dėl erkės sukeltos ligos šiemet siekia 370 eurų.

J. Stasinas pabrėžia, kad erkės įkandimo pasekmės paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Jauni voragyviai po įkandimo greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai, kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Tad ir žala dėl ligos užregistruojama praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo.

Specialistai pažymi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai. „Šiemet erkių nubudimo mėnesiai buvo balandis ir gegužė. Taigi, pavasarį kilo pirmoji erkių aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis. Vėliau jos įsirausė į miško paklotę ir ten pasislėpė. Antrojoje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje paprastai prasideda antrasis erkių įkandimų pikas, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės“, – sako medicinos entomologė Milda Žygutienė iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Specialistė atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo pikas vasaros pabaigoje sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu.

O kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25-35 centimetrų aukštyje. Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje: miško darbininkai, uogautojai, grybautojai, taip pat sodybose vasarojantys gyventojai. Tačiau, ekspertė primena, kad erkių galima sutikti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitur. Todėl būnant gamtoje svarbu naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Ant žmogaus odos patekusi erkė įsisiurbia nejuntamai, o vienu kartu šis parazitas žmogų gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo ar kitomis ligomis. Sergamumas erkių platinamomis ligomis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi. Daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius. O Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai yra ne taip išplitę.

ULAC duomenimis, pernai Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė daugiau negu 2 800 žmonių, o erkiniu encefalitu – bemaž 500 gyventojų.

„Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis klientams, apsidraudusiems nuo erkių, išmokėtų išmokų buvo būtent dėl Laimo ligos. Išskirtiniai metai buvo tik 2016-ieji, kai erkinio encefalito atvejų buvo išaugę ir jie sudarė apie dešimtadalį visų erkių sukeltų žalų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas J. Stasinas. Draudimas nuo erkių sukeliamų ligų, kurį siūlo „Lietuvos draudimas“, apima Laimo ligą ir erkinį encefalitą, erkinį mielitą, erkinį encefalomielitą. Susirgimo atveju išmokama išmoka, kurią galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, kitoms sveikatos stiprinimo reikmėms. Tuo tarpu draudimas nuo erkių sukeliamų ligų kainuoja 7 eurus metams.

Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų.

Todėl, jeigu įkando erkė, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Svarbu žinoti, kad veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė.

ELTA

Skaitykite: Mažytės erkės ir sparčiai plintančios tuberkuliozės grėsmės

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite