Ekspertai įspėja: užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, taigi užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti. 

„Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų pernešamomis ligomis yra itin didelė ir išlieka visus metus. Pranešimų apie tai, kad susirgo erkių platinama liga pikas įprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio ir nenuslūgsta iki pat spalio. Įprastai nuo rugpjūčio pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus „Lietuvos draudimas“ gauna 4-5 kartus daugiau, nei, tarkime pavasario mėnesiais. Tai susiję ir su tuo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės miškuose ima lankytis kur kas dažniau. Tokių žalų skaičius mažėti ima tik prasidėjus spaliui“, – sako „Lietuvos draudimo“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė savo klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis, jau išmokėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų kompensacijų, o trečią ketvirtį, prognozuojama, bus išmokėta dar tiek pat. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė išmoka dėl erkės sukeltos ligos šiemet siekia 370 eurų.

J. Stasinas pabrėžia, kad erkės įkandimo pasekmės paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Jauni voragyviai po įkandimo greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai, kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Tad ir žala dėl ligos užregistruojama praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo.

Specialistai pažymi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai. „Šiemet erkių nubudimo mėnesiai buvo balandis ir gegužė. Taigi, pavasarį kilo pirmoji erkių aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis. Vėliau jos įsirausė į miško paklotę ir ten pasislėpė. Antrojoje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje paprastai prasideda antrasis erkių įkandimų pikas, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės“, – sako medicinos entomologė Milda Žygutienė iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Specialistė atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo pikas vasaros pabaigoje sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu.

O kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25-35 centimetrų aukštyje. Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje: miško darbininkai, uogautojai, grybautojai, taip pat sodybose vasarojantys gyventojai. Tačiau, ekspertė primena, kad erkių galima sutikti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitur. Todėl būnant gamtoje svarbu naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Ant žmogaus odos patekusi erkė įsisiurbia nejuntamai, o vienu kartu šis parazitas žmogų gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo ar kitomis ligomis. Sergamumas erkių platinamomis ligomis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi. Daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius. O Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai yra ne taip išplitę.

ULAC duomenimis, pernai Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė daugiau negu 2 800 žmonių, o erkiniu encefalitu – bemaž 500 gyventojų.

„Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis klientams, apsidraudusiems nuo erkių, išmokėtų išmokų buvo būtent dėl Laimo ligos. Išskirtiniai metai buvo tik 2016-ieji, kai erkinio encefalito atvejų buvo išaugę ir jie sudarė apie dešimtadalį visų erkių sukeltų žalų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas J. Stasinas. Draudimas nuo erkių sukeliamų ligų, kurį siūlo „Lietuvos draudimas“, apima Laimo ligą ir erkinį encefalitą, erkinį mielitą, erkinį encefalomielitą. Susirgimo atveju išmokama išmoka, kurią galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, kitoms sveikatos stiprinimo reikmėms. Tuo tarpu draudimas nuo erkių sukeliamų ligų kainuoja 7 eurus metams.

Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų.

Todėl, jeigu įkando erkė, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Svarbu žinoti, kad veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė.

ELTA

Skaitykite: Mažytės erkės ir sparčiai plintančios tuberkuliozės grėsmės

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite