Eivanas Maksvytis įvertintas „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“

„Šilutė gali tapti robotikos centru, o kiekvieno Lietuvos miesto mokykloje – atsirasti po robotikos laboratoriją“, – tikina tai pasiryžęs įgyvendinti prieš metus Šilutėje įkūręs robotikos laboratoriją jos vadovas Eivanas Maksvytis. Pastangos – ugdyti Lietuvoje technologiškai stiprią kartą – įvertintos „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“, nominacijoje „Už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams“.

Šilutės robotikos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas Eivanas Maksvytis su žmona Rasa.

Trumpas „Pamario“ interviu su Eivanu Maksvyčiu.
– Pirmiausia, džiaugiamės jūsų sėkme ir sveikiname pelnius nominaciją „Už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams“.
– Ačiū, tai reikšmingas apdovanojimas ne tik man, Šilutės miestui, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Mažais žingsneliais judame į priekį užsibrėžtų tikslų link.
– Po šių apdovanojimų robotikos laboratorija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Apie jūsų centrą kalba turbūt tūkstančiai tautiečių.
– Tikrai taip. Po šių apdovanojimų sulaukiu daug laiškų ir skambučių iš kitų mokyklų, garsių Lietuvos žmonių, atstovų iš užsienio. Prieš keletą savaičių sulaukiau garbių svečių iš Švedijos ambasados. Jiems buvo įdomu pabendrauti su manimi, komanda, susipažinti su mūsų veikla, ką gaminame ir kaip sekasi. Sulaukiu ir kitų miestų valdžios atstovų. Panašu, kad mūsų idėja populiarinti robotikos mokslą Šilutėje patinka daugeliui, matyt, ir kitur bandys imtis panašios veiklos.
– Prieš metus atidaryta robotikos laboratorija. Kas jau nuveikta?
– Mūsų darbai kalba patys už save. Mūsų laboratorijos komanda vyko į konferenciją „Industry 4.0“. Po jos dalyvavome ir vykusiame „hakatone“. Tai yra kelių dienų dirbtuvės, kuriose gimsta naujos idėjos, sprendimai pritaikaint juos versle. Kartu su laboratorijos studentais per 48 val. sukūrėme projektą – inovatyvų krovos įrenginį ir laimėjome prizinę vietą. Džiaugiuosi, jog mūsų darbas vertinamas, pripažįstamas. Po truputį sulaukiame įvairių kvietimų atvykti, pristatyti savo veiklą ar įvertinti kitų darbą. Neseniai svečiavomės baldų įmonėje, stebėjome jų įrenginius ir dalijomės patirtimi, įžvalgomis.
Nepatikėsite, bet sulaukėme svečių ir iš Italijos. Mano žiniomis, jie turi giminių Lietuvoje, todėl per žiniasklaidą išgirdo apie mūsų laboratoriją. Jie į mane kreipėsi, kad tokią laboratoriją įkurčiau ir pas juos, Italijoje. Tai džiuginanti naujiena, neabejoju, kad kažkada tai padarysime. Šiuo metu palaikome glaudžius, draugiškus santykius. Tiesa, jie pakvietė laboratorijos komandą atvykti pas juos, papasakoti Italijos mokiniams apie šį mokslą, apie robotų kūrimą ir supažindinti su Šilutėje įsteigta laboratorija.
– Kaip jūsų veiklą vertina kolegos?
– Giria, džiaugiasi, bendradarbiaujame. Ne tik fizikos ar informatikos mokytojams įdomu, kaip vyksta darbai mūsų laboratorijoje, bet įdomu ir kitiems pedagogams. Kai kurie jų atveda ir savo moksleivius, kad šie domėtųsi ir robotika. Šilutėje populiarėja robotikos mokslas, jei prieš metus mažai kas apie tai buvo girdėjęs, šiuo metu – daugelis. Žinoma, nuolat svarstome, kaip populiarinti robotiką mūsų mieste. Pernai prieš pat Kalėdas dalyvavome šventinėje mugėje. Laboratorijos nariai prisigaminome robotukų ir juos pardavinėjome. Sulaukėme nemažo susidomėjusiųjų būrio, dauguma jų nebuvo matę nieko panašaus. Labiausiai smalsuolius stebino tai, kad mūsų robotai pagaminti pačių šilutiškių. Į kalėdinę mugę nusivežėme robotą, kuris išvengia susidūrimų, o nubrėžus liniją – ja seka. Mes džiaugiamės labiausiai tuo, jog tai gera dovana, įsigijusieji mūsų sukurtą robotą padovanos jį draugui ar tėčiui.

– Ką šiuo metu kuriate naujo?
– Vienas reikšmingų mūsų veiklos įvykių – Šilutėje sukurta edukacinė programa bus tęsiama Klaipėdoje. Planuojame atidaryti Šilutės robotikos laboratorijos filialą Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Ten ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji galės kurti robotus ir mokytis mechatronikos, programavimo subtilybių.
Taip pat plečiamės ir Šilutės pirmojoje gimnazijoje, turėsime papildomų patalpų, mat turimų nebeužteko. Moksleivių – tiek pat, tačiau kuriamiems projektams stinga vietos. Juk mes lyg maža gamykla, kurioje projektuojame ir gaminame robotus. Planuose ir dar viena naujovė, kuri, neabejoju, pasieks ir kitas mokyklas. Mokykla siūlys savo mokiniams robotikos pradmenis, kaip vieną iš pasirenkamų dalykų. Tai rimtas žingsnis į priekį.
Taip pat turime naują printerį, kuris spausdina 3D spaudinius stereolitografijos ir fotopolimerizacijos metodu. Planuojame tapti dar garsesni ne tik Lietuvoje – kursime pirmąjį lietuvišką mikrokompiuterį. Tačiau apie jį papasakosiu kiek vėliau.

Laukite tęsinio, „Pamario“ skaitytojai…

Kalbėjosi
Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 392

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Taip pat skaitykite