Eivanas Maksvytis įvertintas „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“

„Šilutė gali tapti robotikos centru, o kiekvieno Lietuvos miesto mokykloje – atsirasti po robotikos laboratoriją“, – tikina tai pasiryžęs įgyvendinti prieš metus Šilutėje įkūręs robotikos laboratoriją jos vadovas Eivanas Maksvytis. Pastangos – ugdyti Lietuvoje technologiškai stiprią kartą – įvertintos „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“, nominacijoje „Už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams“.

Šilutės robotikos laboratorijos įkūrėjas ir vadovas Eivanas Maksvytis su žmona Rasa.

Trumpas „Pamario“ interviu su Eivanu Maksvyčiu.
– Pirmiausia, džiaugiamės jūsų sėkme ir sveikiname pelnius nominaciją „Už tarptautinę patirtį Lietuvos regionams“.
– Ačiū, tai reikšmingas apdovanojimas ne tik man, Šilutės miestui, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Mažais žingsneliais judame į priekį užsibrėžtų tikslų link.
– Po šių apdovanojimų robotikos laboratorija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Apie jūsų centrą kalba turbūt tūkstančiai tautiečių.
– Tikrai taip. Po šių apdovanojimų sulaukiu daug laiškų ir skambučių iš kitų mokyklų, garsių Lietuvos žmonių, atstovų iš užsienio. Prieš keletą savaičių sulaukiau garbių svečių iš Švedijos ambasados. Jiems buvo įdomu pabendrauti su manimi, komanda, susipažinti su mūsų veikla, ką gaminame ir kaip sekasi. Sulaukiu ir kitų miestų valdžios atstovų. Panašu, kad mūsų idėja populiarinti robotikos mokslą Šilutėje patinka daugeliui, matyt, ir kitur bandys imtis panašios veiklos.
– Prieš metus atidaryta robotikos laboratorija. Kas jau nuveikta?
– Mūsų darbai kalba patys už save. Mūsų laboratorijos komanda vyko į konferenciją „Industry 4.0“. Po jos dalyvavome ir vykusiame „hakatone“. Tai yra kelių dienų dirbtuvės, kuriose gimsta naujos idėjos, sprendimai pritaikaint juos versle. Kartu su laboratorijos studentais per 48 val. sukūrėme projektą – inovatyvų krovos įrenginį ir laimėjome prizinę vietą. Džiaugiuosi, jog mūsų darbas vertinamas, pripažįstamas. Po truputį sulaukiame įvairių kvietimų atvykti, pristatyti savo veiklą ar įvertinti kitų darbą. Neseniai svečiavomės baldų įmonėje, stebėjome jų įrenginius ir dalijomės patirtimi, įžvalgomis.
Nepatikėsite, bet sulaukėme svečių ir iš Italijos. Mano žiniomis, jie turi giminių Lietuvoje, todėl per žiniasklaidą išgirdo apie mūsų laboratoriją. Jie į mane kreipėsi, kad tokią laboratoriją įkurčiau ir pas juos, Italijoje. Tai džiuginanti naujiena, neabejoju, kad kažkada tai padarysime. Šiuo metu palaikome glaudžius, draugiškus santykius. Tiesa, jie pakvietė laboratorijos komandą atvykti pas juos, papasakoti Italijos mokiniams apie šį mokslą, apie robotų kūrimą ir supažindinti su Šilutėje įsteigta laboratorija.
– Kaip jūsų veiklą vertina kolegos?
– Giria, džiaugiasi, bendradarbiaujame. Ne tik fizikos ar informatikos mokytojams įdomu, kaip vyksta darbai mūsų laboratorijoje, bet įdomu ir kitiems pedagogams. Kai kurie jų atveda ir savo moksleivius, kad šie domėtųsi ir robotika. Šilutėje populiarėja robotikos mokslas, jei prieš metus mažai kas apie tai buvo girdėjęs, šiuo metu – daugelis. Žinoma, nuolat svarstome, kaip populiarinti robotiką mūsų mieste. Pernai prieš pat Kalėdas dalyvavome šventinėje mugėje. Laboratorijos nariai prisigaminome robotukų ir juos pardavinėjome. Sulaukėme nemažo susidomėjusiųjų būrio, dauguma jų nebuvo matę nieko panašaus. Labiausiai smalsuolius stebino tai, kad mūsų robotai pagaminti pačių šilutiškių. Į kalėdinę mugę nusivežėme robotą, kuris išvengia susidūrimų, o nubrėžus liniją – ja seka. Mes džiaugiamės labiausiai tuo, jog tai gera dovana, įsigijusieji mūsų sukurtą robotą padovanos jį draugui ar tėčiui.

– Ką šiuo metu kuriate naujo?
– Vienas reikšmingų mūsų veiklos įvykių – Šilutėje sukurta edukacinė programa bus tęsiama Klaipėdoje. Planuojame atidaryti Šilutės robotikos laboratorijos filialą Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Ten ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji galės kurti robotus ir mokytis mechatronikos, programavimo subtilybių.
Taip pat plečiamės ir Šilutės pirmojoje gimnazijoje, turėsime papildomų patalpų, mat turimų nebeužteko. Moksleivių – tiek pat, tačiau kuriamiems projektams stinga vietos. Juk mes lyg maža gamykla, kurioje projektuojame ir gaminame robotus. Planuose ir dar viena naujovė, kuri, neabejoju, pasieks ir kitas mokyklas. Mokykla siūlys savo mokiniams robotikos pradmenis, kaip vieną iš pasirenkamų dalykų. Tai rimtas žingsnis į priekį.
Taip pat turime naują printerį, kuris spausdina 3D spaudinius stereolitografijos ir fotopolimerizacijos metodu. Planuojame tapti dar garsesni ne tik Lietuvoje – kursime pirmąjį lietuvišką mikrokompiuterį. Tačiau apie jį papasakosiu kiek vėliau.

Laukite tęsinio, „Pamario“ skaitytojai…

Kalbėjosi
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite