Eilėraščiai, dainos ir muzika LIETUVAI

Antradienio vakarą Šilutės Hugo Šojaus muziejaus palėpėlėje, šalia Rūtos Emigart-Čiuželienės įspūdingų karpinių, skambėjo eilės Lietuvai. Naktiniais poezijos skaitymais „Šimtmečio eilės non-stop“ Šilutėje buvo pradėtas minėti šimtadienis iki Lietuvos jubiliejaus.

Gabrielė Chockevičiūtė saksofonu pagrojo Ūdrio ariją iš V. Klovos operos „Pilėnai“.

Netrūko nei skaitovų, nei žiūrovų.

Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė pasakojo, kad skaityti eiles buvo užsirašę apie penkiasdešimt dalyvių. Kai kas neatėjo dėl ligos, dėl užlieto Rusnės kelio neatvyko būrys rusniškių. Užtat šilutiškius pradžiugino gausus būrys tauragiškių – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ atstovai su vadovu Eugenijumi Šalčiu. Teatro kolektyvas kartu su muziejininkais pasistengė, kad būtų sukurta puiki atmosfera: skaitovai ir žiūrovai įsitaisė ant sėdmaišių ir klausėsi vakaro skaitovų. Degė žvakės, ekrane plaukė garsių Lietuvos poetų eilės.Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė pasakojo, kad skaityti eiles buvo užsirašę apie penkiasdešimt dalyvių. Kai kas neatėjo dėl ligos, dėl užlieto Rusnės kelio neatvyko būrys rusniškių. Užtat šilutiškius pradžiugino gausus būrys tauragiškių – Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ atstovai su vadovu Eugenijumi Šalčiu. Teatro kolektyvas kartu su muziejininkais pasistengė, kad būtų sukurta puiki atmosfera: skaitovai ir žiūrovai įsitaisė ant sėdmaišių ir klausėsi vakaro skaitovų. Degė žvakės, ekrane plaukė garsių Lietuvos poetų eilės.Trumpą įžanginį žodį pasakė teatro aktorė Alma Rimkevičiūtė, pasidžiaugusi, kad susirinko tiek daug skaitovų, o direktorė pakvietė visus vaišintis skrebučiais, arbata, Jono Purlio išsuktu medumi ir Marytės Matevičienės, puikios renginių organizatorės, nepakartojamo skonio uogiene. Skaitovams buvo padovanoti gražiai apipavidalinti eilės numeriai, tad kiekvienas su nekantrumu laukė savo pasirodymo. Skaityti pradėjusi lituanistė Dalia Šulcienė įkvėpė puikios nuotaikos. Deklamavo mokinės, senjorės, aktoriai. Gabrielė Chockevičiūtė saksofonu pagrojo Ūdrio ariją iš V. Klovos operos „Pilėnai“. Lietuvių kalbos mokytojos Sandra Tamašauskienė ir Rita Vanagienė padainavo labai skaudžią rekrūtų dainą, išmoktą dar besimokant Katyčiuose, o Lina Benetienė, akompanuodama sau klavišiniu muzikos instrumentu, dainavo „Man tavęs vis tiek per mažai“.  Savos kūrybos ir lietuvių poetų pasiūlytas ar pačių pasirinktas eiles skaitė šilutiškė Kristina Šveikauskienė, Jolita Ežerinskė, juknaitiškė Eugenija Jefimovienė ir kiti. Nuotaikingai savo kūrybą skaitė tauragiškiai. Skambėjo Maironio, Bernardo Brazdžionio, Pauliaus Širvio, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos ir kitų poetų eilės.  Lietuva – akmuo prie slenksčio senoIr lietaus lašelis debesy.Lietuva – ugnis, kurią kūrenam,Ir kurioj sudegsime visi.…Ir tenai, kur po visų klajoniųŽemėn atsiguls mana galva,Nerašykit mano vardo, žmonės,Parašykit, žmonės: L i e t u v a.Jonas Strielkūnas
Spragsėjo išmaniųjų telefonų blykstės, garavo arbata. Vėlyvą naktį pamėgtas eiles skaitė Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, į diskusiją apie poeziją įsijungė teatro režisierius Sergėjus Paciukas. Jaudulys, organizaciniai rūpesčiai atslūgo, liko tik džiaugsmas – kiek daug mes turime gražių eilėraščių, skirtų mūsų brangiai Lietuvai.

Nuotrauka atminčiai su Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ kūrėjais.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite