Edukacinis rytmetis „Gimtosios kalbos takeliais…“

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Lietuvių kalbos kultūros metus, Tarptautinę raštingumo dieną suorganizavo literatūrinį-edukacinį rytmetį „Gimtosios kalbos takais takeliais…“, kuriame dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 2 klasės mokiniai su mokytoja Ligita Kazlauskiene.

Astos Andrulienės nuotr.

Pirmą kartą Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje besisvečiavusiems mažiesiems vilkyškiečiams buvo surengtas pažintinis „žygis“ po bibliotekos erdves. Ypač didelio vaikučių susidomėjimo sulaukė edukaciniame kambaryje „Suopio paunksmė“ juos pasitikęs virš stebuklingojo norus išpildančio šulinio tupintis Suopis. Čia jauniesiems gudručiams suteikta galimybė pasitikrinti savo lietuvių kalbos bei tautosakos žinias dalyvaujant lietuvių liaudies pasakos „Seneliai ir pupelė“ motyvais parengtoje viktorinoje. Mažųjų lankytojų džiaugsmui, jie buvo pakviesti įsiamžinti prie pasaulio garsiausių pasakų personažus ir herojus vaizduojančių foto sienelių.
Jaunosios kartos gimtosios kalbos įgūdžiams ugdyti organizuota interaktyvi lietuvių kalbos pamoka „Saldu-rūgštu“, kurios metu, liečiant išmanųjį ekraną, buvo sprendžiamos įvairios užduotys. Šių virtualių galvosūkių tikslas – gilinti taisyklingos trumpųjų ir ilgųjų balsių tarsenos bei rašysenos žinias, lavinti gebėjimą kasdienėje aplinkoje sutinkamas medžiagas sugrupuoti pagal skonio pojūčius.
Jaunųjų smalsučių viešnagė bibliotekoje palydėta gardžia kūrybine gaida – dailės užsiėmimais bei tradiciniu saldainių ,,lietučiu“.

Liudmila Fetingienė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti