E. Šuldiakovo grafikoje – kaltiniai ir lietiniai kryžiai

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale eksponuojama Eugenijaus Šuldiakovo grafikos darbų paroda „Mažosios Lietuvos kaltiniai ir lietiniai kryžiai“.

Parodos autorius Eugenijus Šuldiakovas (dešinėje) mano, kad jo darbai padės suvokti, kokį unikalų ir įdomų paveldą turime išsaugoti ir palikti ateinančioms kartoms.

Vos už kelių šimtų metrų nuo Šuldiakovų sodybos yra senos Žagatpurvių kaimo kapinaitės, kuriose – apie 40 kapų. Jos buvo visiškai apleistos, Eugenijus ėmė lankytis ir jas tvarkyti. Dabar kapinaičių kapai prižiūrėti, sutvarkyti antkapių kryžiai. Visa entuziasto šeima ir draugai talkino tvarkant kapinaites.
E. Šuldiakovas atkasinėjo žemėn prasmegusius antkapius, metalinių kryžių postamentus, rankiojo nulaužtas jų dalis. Gražiausius ir įspūdingiausius kryžius vežė virinti pas Vilkyčiuose gyvenantį kalvį Darių Vilių, kuris irgi domisi šio krašto paveldu. Sutvarkytus kryžius jis grąžino į vietą, juos nudažė.
Besidarbuodamas Eugenijus atkreipė dėmesį į kryžių savitumą, plastiką, nepakartojamą jų grožį. Kryžių nedaug bėra likę, tad nuojauta pakuždėjo, kad visa tai reikia užfiksuoti. Taip prasidėjo E. Šuldiakovo platesnė pažintis su XIX-XX a. Mažosios Lietuvos metaliniais kryžiais. Jis apvažiavo ir apžiūrėjo daugelį šio krašto kapinių ir jų likučius. Vėliau kilo mintis parodyti visuomenei ant popieriaus nupieštus rastuosius kaltinius ir lietinius kryžius.
Parodos autoriaus tikslas – supažindinti visuomenę su mūsų krašto kryždirbystės meistrų kūriniais ir atkreipti dėmesį į nykstančius šio istorinio paveldo paminklus. Kiekvienas parodoje įamžintas XIX-XX a. kryžius turi savo istoriją – vienuose galima rasti pagonybės ženklų, kituose dominuoja apvalios formos.

Vida Mišeikienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite