Dvejų metų statistika

Pagėgių civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Elena Komskienė, sukaupusi galutinius praėjusių metų duomenis ir palyginusi juos su 2012 metų, teigia, kad abejais metais mirčių būta po lygiai, naujagimių pernai sulaukta mažiau, santuokų užregistruota daugiau, o skyrybų – mažiau.
Gimimai ir mirtys
Pernai Pagėgių krašte sulaukta 129 naujagimių, kurių 2012 metais buvo 146. Naujagimių sumažėjo, o pernai ir užpernai Pagėgių krašte mirė po 137 asmenis. Išeitų, kad pernai daugiau mirė negu gimė, o 2012 metais gimstamumas buvo aplenkęs mirtingumą.
Pateikiame kitų 2013 metų duomenų, skliausteliuose – 2012 metų duomenys. Pernai sulaukta 66 (65) mergaičių ir 63 (81) berniukų, 41 (39) vaikas gimė užsienyje ir buvo įtraukti į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje. Net 56 (37) vaikams pripažinta tėvystė, o tai reiškia, kad jie gimė tėvams neįregistravus santuokos. Šis skaičius gerokai išaugo, kaip pagausėjo ir užsienyje gimusių vaikų. Matyt, šioms tendencijoms įtakos turi Pagėgių krašto gyventojų išvykimas dirbti ir gyventi į užsienį. Vaikui gimus užsienyje, jį auginant tik motinai, kuri nėra ištekėjusi, sulaukiama didesnės finansinės ir socialinės pagalbos. Įdomus dar vienas skaičius: pernai Pagėgių krašte sulaukta tik 4 vaikučių, kurie neturi tėvo, o 2012 m. tokių vaikų buvo net 20.
Seni lietuviški vardai dar nepatenka į populiariųjų sąrašą. Tėvai jų neparenka savo vaikams net ant Rambyno kalno vykstant Joninių šventėms, turint šviesuolio Martyno Jankaus muziejų… Berniukams suteikti tokie vardai: Tomas, Matas, Kristupas, Kajus, Karolis, Nojus, Augustas, mergaitėms – Ema, Karina, Greta, Ugnė, Eva, Gabija. Matyt, dar negrįžo Jono, Juozo, Petro, Stasio, Kazio vardai. Užtat radosi Joris, Luknė, Rovena, Dijora, Aronas. Tomas, Ema, Karina – bene populiariausi vardai Pagėgių krašte jau dvejus pastaruosius metus.
Pernai gimė daugiau mergaičių, tačiau mirė daugiau vyrų. Per dvejus metus Pagėgių kraštas neteko po 137 asmenis. Pernai mirė 63 moterys, 73 vyrai ir 1 vaikas. Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 78 (100) mirtys Pagėgiuose ir visoje šios seniūnijos teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje – 18 (17), Lumpėnų – 16 (8), Natkiškių seniūnijoje – 13 (10), Stoniškių – 12 (2). Vien Pagėgių mieste pernai mirė 29 (24) asmenys.
Sudarytos 4 (3) vardo, pavardės, tautybės pakeitimo bylos ir 31 (19) dokumentų įrašų ištaisymo, pakeitimo, papildymo byla.
Pastaruosius dvejus metus pagrindinė mirtį lėmusi liga yra širdies ir kraujagyslių – 83 (69), onkologinės ligos – 25 (24), plaučių ligos, tuberkuliozė – 6 (8), yra ir kitų ligų. Traumos ir kūno sužalojimai buvo 5 (6) mirčių priežastimi, pernai 2 asmenys mirė užspringę, 1 paskendo, 1 užduso, 1 apsinuodijo.
Susituokė ir išsiskyrė
Pernai Pagėgių krašte sutuoktos 68 (59) poros, iš jų 7 (8) gyventojai susituokė su užsienio valstybių piliečiais, 10 (6) santuokų sudaryta bažnyčioje. 111 asmenų iš 136 šeimas kūrė pirmą kartą, 20 asmenų tuokėsi antrą kartą, 4 – trečią, 1 – ketvirtą kartą. 13 (5) pagėgiškių gavo pažymas santuokoms su kitos šalies piliečiais.
Pernai įregistruota 11 (16) ištuokų, 2 (3) ištuokos įtrauktos į apskaitą.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite