Du karantinai: pavasarį – tikras, dabar – laisvas

Ypač sparčiai gausėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu asmenų, dėl kontaktų su jais daug žmonių privalo laikytis griežtos izoliacijos – nekelti kojos iš buto, namų, niekur nevažiuoti, su niekuo nesusitikti ir nebendrauti. Visuomenės sveikatos specialistai skambina, domisi, policija vyksta tikrinti. Pažeidusių izoliacijos reikalavimus laukia didelės baudos. Nubaustųjų Lietuvoje jau nemažai. Tad ir Šilutės verslininkai siūlo pagalbą – tiekia maisto prekes į namus.

Petro Skutulo nuotr.

Maisto į namus niekas neužsako

Uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ savininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas su kolektyvu Šilutėje siūlo paslaugą: tiekia maisto prekes į namus. Paskambinus mobiliuoju telefono numeriu 8 620 79 196 ar parašius el. paštu darbo dienomis nuo 9 iki 15 val. priimami užsakymai. Maisto prekių kaina turėtų siekti bent 20 Eur, sumokėti galima banko kortele pagal pateiktą kasos kvitą. Pristatoma nemokamai.

Duomenų prašoma mažai: vardo, telefono numerio, pageidaujamų maisto prekių sąrašo ir adreso, kur jas atvežti. Prekes atveža iki namo laiptinės ar nuosavo namo vartų. Atsiimant privalu dėvėti veido kaukę. Jeigu būtų pretenzijų, prašoma skambinti tą pačią dieną. Bendrovė garantuoja, kad paisys griežtos privatumo politikos.

Ar tokia paslauga Šilutėje prigijo, ar gaunama daug užsakymų?

Į tai „Egminos“ direktorius R. Baltutis atsakė griežtai ir su nuostaba: „Nėra! Per karantiną pavasarį buvo, dabar nėra. Visi „kieti“, drąsūs… Nebijo užsikrėsti koronavirusu. Važiuoja, eina, perka, mūsų paslaugos jiems nereikia. Siūlome ne iš blogos valios. Man baisu… Žmonės visiškai nesisaugo. Per pirmąjį karantiną saugojosi, miestas buvo tuščias, nei žmonės vaikštinėjo, nei automobilių matėsi. Tai buvo karantinas, kai galiojo visi suvaržymai, reikalavimai. Sekmadienį (lapkričio 15 d. – red. past.) einu ir stebiuosi, kad Šilutėje pilna važiuojančių automobilių, o juk – sekmadienis, net nedarbo diena… Kur reikia važiuoti, ko važiuoti? Į prekybos centrus? Ar ten neužsikrės patys, ar neplatins užkrato, jeigu jau serga?“

Toks „laisvas“ karantinas jau palietė ir „Egminos“ kolektyvą. Bendrovė turi 10 parduotuvių, dirba per 50 darbuotojų. Ir pavasarį, ir dabar teko visus aprūpinti apsaugos priemonėmis, tai kainavo nemažai ir vis dar kainuoja, kaimuose sutrumpino prekybos laiką iki 18 val., anksčiau dirbdavo iki 22 val.

„Pasivaikščioti renkuosi mišką… Mudu su Česlovu dirbame pasikeisdami, kur įmanoma, trumpiname darbo laiką, vengiame kontaktų su darbuotojais ir iš jų to reikalaujame. Saugomės! Ir tai darome atsakingai. Kolektyve jau du darbuotojai po kontaktų su sergančiais asmenimis yra izoliacijoje. Už juos turi dirbti kiti… Tiek pasakysiu: dabar ne karantinas, o nevaržoma absoliuti laisvė… Bus lūžis. Ši savaitė, ko gero, parodys, ką duos toks nesisaugojimas ir nesaugojimas kitų. Per Vėlines mes po vieną kapus lankėme, o kiti – būriais, automobilių ir Šilutėje, ir kaimuose buvo gausybė. Kur, pas ką jie visi važiavo? Pažiūrėkite, kas dedasi savaitgaliais prie Šilutės prekybos centrų? Vos betelpa automobiliai, o prekybos salės pilnos pirkėjų. Negi visiems būtina taip rizikuoti savo, savo artimųjų ir visų kitų žmonių sveikata, sakyčiau, net gyvybe?“– kalbėjo R. Baltutis ir ne kartą akcentavo, kad dabartinis karantinas tėra tik pavadinimas, nes suvaržymų nepaisoma, kaip kad buvo per karantiną pavasarį.

Verta priminti, kad prekybos centruose pirkėjų kontrolė sumenko: niekam neužkliūva, kai nesilaikoma saugaus atstumo, kai veido kaukė nedengia nosies… Per pavasario karantiną būdavo budėtojai, kurie stebėdavo pirkėjus, ar dezinfekuojasi rankas, ar tinkamai dėvi veido kaukę, ar laikosi saugaus atstumo. Dabar nebent išgirsi per mikrofoną, kaip privalu elgtis…

Transporto Šilutės gatvėse nesumažėjo.

„Gyvename baimėje…“

Taip „Pamariui“ telefonu sakė Virginija Vaitiekienė, vos prieš dvejus metus Šilutės centre duris atvėrusios kavinės-restorano „Trukio stotelė“ šeimininkė. Skanūs patiekalai, nebrangūs pietūs, išskirtinio skonio vietoje kepama duona greitai išpopuliarino šią kavinę, atidarytą centrinėje Šilutės Lietuvininkų gatvėje. Dabar karantino metu pietautojų nebeliko, o išsinešami patiekalai, pusgaminiai per dieną leidžia uždirbti vos kelias dešimtis eurų. Anot V. Vaitiekienės, bandoma išgyventi neuždarius kavinės, neatleidus iš darbo kolektyvo narių. Tad ir karantino metu laukia užsakymų: gal paruoštų pietų, gal patiekalų šeimos šventei… „Jeigu pageidautų, galime paruošti ir gedulingus pietus, skanių patiekalų gimtadieniui šeimos rate. Tik tegul paskambina man telefonu 8 670 81780, susitarsime. Užsisakius didesnį kiekį, atvežtume ir Šilutėje, ir gal atokiau nuo miesto. Ruošiame Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų sutikimo meniu. Žinoma, ir duonelę kepame, ji jau pamėgta. Bus ir kūčiukų, sausainių, keksų ir keksiukų, kalėdinių „eglučių“ ir kitko. Mūsų paslaugos padėtų neužsikrėsti tuo baisiu virusu, o ir mums netektų uždaryti kavinės. Baisu, labai to nenorime“, – kalbėjo V. Vaitiekienė ir priminė, jog pavasarį karantinas buvęs kitoks: žmonės nežinojo, kas jų laukia, bijojo, nerizikavo.

„Dabar ir sergantys vaikšto. Girdi, kas čia tokio, kad skonį prarado, uoslės neliko – praeis… Aš labai saugau savo tėvus, jie garbaus amžiaus, tai maisto nuvežu, į vaistinę jų irgi neleidžiu. Mano šeimos gydytoja mirė. Daug žmonių Lietuvoje mirė. Tikrai nedera skleisti melo, kad pandemija yra niekas, kad virusas ne toks baisus. Nesuprantu žmonių, kurie juokiasi dėl paskelbto karantino, tyčiojasi iš valdžios pastangų valdyti situaciją, apsaugoti žmones. Stebiuosi ir parduotuvėse vaikštančiais senjorais: negi tiek daug produktų reikia, negi kasdien pirkti reikia, negi tiek daug valgo… Gal tiesiog nuobodu namuose? Mano tėveliai žino, kad gali išeiti tik kieme pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, bet jokių susitikimų, pasibuvimų negali būti. Ko reikia, visko nupirkta, atvežta. Ir veido kaukes reikia tinkamai užsidėti, o tai dažnai matau neuždengtas nosis…“ – kalbėjo V. Vaitiekienė, tradiciškai palinkėjusi saugoti save ir kitus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite