Kieno krašte potvynis, tam ir galvos skausmas, pasakytumei po gegužės 4 d. Šilutės r. savivaldybėje vykusio pasitarimo „Potvynio padarinių mažinimo būdai Nemuno deltoje“. Trys mokslininkai, Vyriausybės kanceliarijos patarėja, nė žodžio neištaręs Vidaus vandens kelių direkcijos laikinasis vadovas… Užtat dalyvavo visi keturi Šilutės r. savivaldybės vadovai, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, užliejamų teritorijų seniūnai. Iš viso per 20 žmonių.

Sunku būtų suskaičiuoti, kiek diskusijų vyko dėl dažnėjančių, ilgėjančių ir vis daugiau žalos pridarančių potvynių Šilutės krašte. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio, išeitį galėtų surasti Vyriausybė ir ministerijos – Žemės ūkio, Susisiekimo, Krašto apsaugos, Aplinkos, Vidaus reikalų bei kitos institucijos. Tačiau į rajono valdžios organizuojamus pasitarimus iš ten atsiunčiami atstovai, kurie tegali pasėdėti, pamirksėti, patylėti… Nepaisant tokio atsainaus požiūrio, V. Pozingis kalbėjo, kad mokslininkai tyrė potvynį, yra daug pagrįstos informacijos, būtina tartis, kas ir ką turi padaryti, kad potvynio žala mažėtų.

Praėjusį rudenį prasidėjęs ilgas potvynis padarė ypač didelių nuostolių, reikia didesnio finansavimo. Meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad paaukštintas kelias į Rusnę ir pastatyta estakada potvynių nesumažins, esą Aplinkos ministerija pageidauja ir mokslininkų tyrimų, bendro sprendimo, nes kasmet situacija blogėja, upių vagos užneštos, seklios.

Meras klausė, kokią išeitį siūlyti Vyriausybei, Aplinkos ministerijai?

Mokslininkų tyrimai

Apie Nemuno vagos žemupyje seklėjimo tendencijas ir poveikį potvyniams  kalbėjo Vandens išteklių instituto doc. Antanas Dumbrauskas. Potvynių hidrodinamikos modeliavimo rezultatus pristatė Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto doc. Arvydas Šikšnys. Nemuno deltos reikšmę Kuršių marių žuvininkystei pristatė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų mokslo skyriaus vyresn. specialistas dr. Arvydas Švagždys.

Akcentuota, kad potvynių bus didesnių ir dar dažniau. Daugiausia vandens išplaukdavę Atmatos upe, tačiau ji labai suseklėjo. Leite ir kitais upeliais atitekėjęs vanduo bene labiausiai didina potvynius, todėl būtina gerai veikianti polderių sistema. Sukaupta mokslinė informacija leidžia daryti išvadą, kad vyksta dideli pokyčiai gamtoje, į kuriuos būtina reaguoti vis kitaip. Tačiau moksliniams tyrimams skiriamas menkas finansavimas. Priminta, kad buvo potvyniams skirta programa, kurioje suplanuoti darbai net 15 metų į priekį. To reikėtų ir dabar.

Upių vagas ir žiotis būtina valyti, nes upių ledas sušąla iki dugno su visomis sąnašomis, menkas vandens pralaidumas, kyla marių vandens lygis. Priminta, kad Klaipėdos sąsiaurio gilinimas irgi gali turėti įtakos marių vandens lygio kilimui. Kai pakyla vanduo Kuršių mariose, jo nutekėjimas upėmis dar labiau sumažėja. Būtina apsispręsti dėl upių valymo, pylimų tvirtinimo ir aukštinimo, įvairių objektų apsaugos nuo potvynio vandens.

Mokslininkų nuomone, reikalingi neatidėliotini darbai ir ateities strategija.

Sąnašų kupinos upės palankios veistis menkavertėms kuojoms, o sterkams reikia bent metro gylio su smėlio dugnu. Todėl žuvivaisai sterkų jau trūksta, tenka vežtis iš kitur. Nemuno deltoje – gausu žuvų nerštaviečių, tik 7 proc. žuvų deltos vandenų būklė neturi jokios įtakos. Didžiuliai Nemuno deltos ir žemupio plotai yra labai svarbūs žuvivaisai. Stintų anksčiau pagaudavo 250 tonų, pernai – tik keliasdešimt tonų…

Diskusija

Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė pasigedo pasitarimo tikslo, konkrečių pasiūlymų projekto, potvynius pavadino natūraliu procesu. Girdi, jie vyko, vyksta ir vyks. Ne žmogaus valioje esą šį procesą pakeisti… „Ko mes siekiame? Ar norime visą Nemuno deltą pakeisti, pertvarkyti, padaryti sureguliuota sistema ir sugrąžinti 50-60 metų atgal? Savivaldybė turėtų pasakyti, ko siekiame, nes viskam ir valstybės biudžeto neužteks, ir nežinia, ką čia padarysime“, – kalbėjo viešnia.

Išseko Seimo nario A. S. Nausėdos kantrybė. Anot jo, Lenkijos, Olandijos pavyzdžiai rodo, jog panašiose teritorijose galima tvarkytis išmintingai ir ekonomiškai naudingai. Seimo narys priminė, kaip anuomet atvykęs Prezidentas Kazys Grinius suprato situaciją ir greitai buvo pastatytas tiltas pakeliui į Rusnę: „Ne dėl paukštelio šaukė…“ „Kas svarbu, – klausė A. S. Nausėda, – žmogus ar paukštelis? Kur žmogus dirba, gyvena – ten ir paukšteliui, žvėreliui gerai. Gyvenamoje ar tuščioje sodyboje kuriasi paukščiai? Mes ne nugyventi kraštą turime, bet jame gyventi. Krūmas, medis – ne vietoje, tokius reikia pašalinti. Anksčiau Lietuvoje vyravo sveikas požiūris į ūkinę veiklą, pokytčius, gyvenimą. Negalima iškelti pozicijos viršum žmogaus galvos. Draudimų tiek, kad Paleičiuose ūkininkas negali net srutų duobės išsikasti… Greitai liks tik Vilnius, ir iš ten dalijami leidimai ir visi draudimai. Žmogaus žiūrėkim“.

Į tai R. Baškytė atsakė: „Kaltindami niekur nenueisime. Pradėkime nuo savęs. Ką mes? Ką kiti? Ką savivaldybė, mokslininkai ir Seimo nariai? Beldžiatės į atviras duris. Linkiu girdėti, turėti analizę, tikslą ir planą, jeigu  norime rezultato…“

Mokslininkas A. Šikšnys replikavo, jog tikslas – pagerinti žmogaus gyvenimo sąlygas ir aplinką: „Uždraudėte šalinti iškastą gruntą, sąnašas, išvežti neleidote, visa tai sugrįžo į vandenį. Kur mūsų pinigai eina?“

„Ne aš uždraudžiau. Yra įstatymas“, – atsikirto R. Baškytė.

Įsiterpė Vidaus vandens kelių direkcijos skyriaus vadovas Aurelijus Rimas, priminęs, jog įsigyta nauja žemsiurbė, tačiau nesą kur gruntą, sąnašas dėti… Kalbėta, kad sąnašas nuo pakrantės vanduo atgal nuplukdo, tai kam vargti?

„Grįžkime prie programos. Yra? Ištraukime. Sutarkime, kam pritariame, ką siūlome, ko norime. Finansuokime. Jei tik pasikalbėję išsiskirstysime, nebus jokios naudos“, – siūlė R. Baškytė. Į tai V. Pozingis atkirto: „Kad nėra su kuo kalbėtis ir susitarti. Atsibodo kviestis… Kas atvyksta? Tarsi potvyniai – tik mūsų reikalas“. Seimo narys pridūrė: „Estakada pagyvintų Rusnės gyvenimą, bet nespjaudykime į žemės ūkį. Leiskime išvalyti Žalgirių mišką. Jis baisus, tačiau tvarkyti jo negalima. Tik drausti ir bausti…“

Mero pavaduotojas Algis Bekeris priminė šiame krašte užaugęs, esą net sovietmečiu su gamta būdavę sugyvenama. Dabar sparčiais tempais viskas gamtai, potvyniams atiduodama – žemė, žuvivaisa, žvejyba. Žuvų jau nebėra. Draudimų sistema išvešėjusi. Žinybos net lenktyniauja, ką čia dar uždraudus, apribojus… Gyvenimo kokybė krašte blogėja. Sąnašų ir grunto iš upių vagų pylimas ant kranto – bergždžias darbas ir pinigų švaistymas. Niekas nenori bendradarbiauti, nes niekas nieko nenori. Kaimas pavargo nuo draudimų. O kiek bėdų atsitinka? Apsemtu kelio į Rusnę ruožu automobiliai keliami taip, kaip turėtų būti griežtai draudžiama daryti!“ – kalbėjo A. Bekeris.

V. Pozingis teigė, jog „šiame žaidime“ jau dalyvauja nuo 2003 metų…Pasiūlymų būsią pateikta.

Stasė SKUTULIENĖ