Draudikai: žalų kompensavimo sumos toliau auga, didžiausios − už transporto žalas

Draudikams vis daugiau lėšų tenka skirti gyventojų ir verslo įmonių patirtoms žaloms kompensuoti – tokia tendencija vyrauja pastaruosius ketverius metus. Praėjusieji metai nebuvo išimtis ir visų draudimo rūšių žalų skaičiai ir išmokų sumos toliau augo, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Didžiausia bendra žalų kompensavimo suma pernai buvo išmokėta transporto draudimo srityje – 124 mln. eurų, o žalų skaičiumi išsiskyrė sveikatos draudimas su 290 tūkst. registruotų atvejų per metus.

„Matome, kad kasmet nuosekliai auga bendras registruotų žalų, kurias kompensuojame, skaičius. Žalų augimui įtakos turi bendras draudimo paslaugų portfelio augimas, tačiau pastebime aiškią tendenciją, kad kai kurių žalų apimtys auga labai reikšmingai, pavyzdžiui, gamtinių stichijų sukelti padariniai. Taip pat vis didesnės ir gyventojams bei verslui išmokamos vidutinės žalų išmokos, kurioms įtakos turi pastaraisiais metais kainas kėlęs infliacijos veiksnys“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Pasak draudimo eksperto, verta pastebėti, kad, pavyzdžiui, statybų sektoriuje pastebimai pabrango įvairios žaliavos, statybų ir remonto medžiagos. Pabrangimas jaučiamas ir transporto rinkoje – kylant įvairių paslaugų kainoms, išaugo automobilių remonto meistrų paslaugos. Visai tai lėmė, kad suremontuoti būsto ar automobilio žalą tampa vis brangiau.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais turto draudimo, kuris apima pastatų, vidaus turto ir civilinės atsakomybės draudimo rūšis, žalų skaičius augo beveik 5 procentais. Transporto privalomasis ir kasko draudimai – šiek tiek daugiau nei 6 procentais. Bendra žalų išmokų suma turto ir transporto žaloms 2023 m. kompensuoti siekė, atitinkamai, 45 mln. eurų ir 124 mln. eurų.

Didžiausia vidutinė išmokama suma yra už transporto draudimo žalas ir ji siekia kiek daugiau nei 1600 eurų. Turto draudimo klientams už patirtą žalą vidutiniškai išmokama 860 eurų, rodo bendrovės duomenys.  A. Juodeikis pabrėžia, kad prie žalų išmokų augimo labai prisidėjo ir praėjusių metų rugpjūtį per Lietuvą praslinkusi audra.

„Gamtos stichijos kasmet tampa vis nuožmesnės ir padaro vis daugiau nuostolių gyventojų bei verslo įmonių turtui. Praėjusių metų rugpjūtį vidurio ir šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra buvo išskirtinė savo griaunamąją jėga, ji suniokojo ypač daug gyventojų turto. Skaičiuojant bendrai, ši audra sukėlė apie 11 mln. eurų nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatų stogus ir fasadus, niokojo automobilius“, – komentuoja A. Juodeikis.

Taip pat, remiantis „Lietuvos draudimo“ turimais duomenimis, praėjusiais metais didėjo ir gyventojų nelaimingų atsitikimų skaičius – jis per metus paaugo kiek daugiau nei 1,5 procento, o vidutinė tokios žalos išmokų suma siekė apie 360 eurų.

Žalų skaičius sveikatos draudimo sektoriuje per metus paaugo kiek daugiau nei 21 proc. Tokį skaičių šiame segmente, anot „Lietuvos draudimo“ eksperto, galėjo lemti tai, jog gyventojai sveikatos draudimo paslaugomis naudojasi smulkioms reikmėms, vaistams įsigyti, ir vidutinė vienos registruotos žalos suma siekia kiek daugiau nei 50 eurų.

„Lietuvos draudimo“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite