Draudikai primena, ką dažniausiai vagia iš automobilių

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota mažiau smulkių vagysčių iš automobilių nei 2019-aisiais. Taip rodo draudikų statistika. Vis dėlto stambių vagysčių nesumažėjo, dažniausiai ilgapirščiai apšvarina BMW, „Volkswagen“ ir „Mercedes Benz“ markių automobilius.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad 2020 m. užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais: žmonės dažniau buvo namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems.

Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Ankstesniais metais dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei „Porsche“ markių automobilius, 2020 metais šalia jų atsirado ir „Mercedes Benz“.

Daugiausiai vagysčių iš automobilių bendrovė pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys. Vilniuje daugiausiai apvagiami BMW, Kaune – „Volkswagen“ ar „Mercedes“, Panevėžyje – BMW ir „Toyota“ automobiliai.

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į „Audi“, „Volvo“, „Lexus“ markių automobilius.

Anot A. Žiukelio, dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių,  bet ir dėl vagystės metu apgadintų automobilio dalių. Tokių įsilaužimų žala gali būti didesnė nei 5 tūkst. eurų.

Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žala paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį. „Būna, kad net ir iš gana senų automobilių pavagiami vairai, oro pagalvės, grotuvai, nuimami valytuvai ar veidrodėliai. Vis dėlto labai dažnai tikslas būna ne paties automobilio dalys, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės. Salone matomoje vietoje nereikia palikti vertingų daiktų, net trumpam išeinant iš automobilio“, – pataria draudimo ekspertas.

Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius. „Stambūs įrankiai dažniausiai paliekami ne salone, o bagažinėje, tad peršasi išvada, jog vagys juos nugvelbia ne atsitiktinai, o prieš tai kurį laiką stebėję kiemus, automobilius, žmonių veiklą. Vertėtų tokius įrankius visada parsinešti į namus, net jei ir atrodo, kad saugu juos palikti automobilio bagažinėje“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

BTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite